Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS) su giliu liūdesiu praneša, kad eidama 88-uosius metus, po ilgos sunkios ligos, mirė LRS sąjungos narė, poetė, sesuo Gynė Luiza Dineikaitė (1932-01-25 – 2019-03-29).
Gynė Luiza gimė 1932-01-25 Alytuje. 1956 m. tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokytojavo Alovėje (Alytaus r.), Druskininkuose, dirbo metodininke Vilniuje.
Nuo 1988 m. G. L. Dineikaitė buvo Švč. mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos sesuo.
1989–1993 m. mokėsi Vilniaus neakivaizdinėje aukštesniojoje katechetikos mokykloje, 1990–2001 m. dėstė tikybą gestų kalba Vilniaus kurčiųjų vidurinėje mokykloje. Šv. Kryžiaus namų socialinės pagalbos centre įsteigė „Vargdienių šviesos“ grupę ir iki šiol jai vadovavo.
Debiutavo eilėraščiais respublikinėje spaudoje 1968 m., į LRS jaunųjų rašytojų sekciją buvo priimta 1977 m. Lietuvos rašytojų sąjungos nare tapo 2012 m
G. L. Dineikaitė buvo išleidusi eilėraščių rinkinius „Žalia upė“ (1981 m.), „Vėjy skrendanti sėkla“ (1987 m.), „Marana tha“ (2011 m.), „Tą valandą“ (2012 m.), „Nešk vėjo sparnais“ (2013 m.), „Nesujudėjo net žolė“ (2015 m.), „Praviros durys“ (2016 m.) ir „Dvi valtys“ (2018 m.).
***
… Rasos laše
dangaus atspindys.
Dobilas bitei
ar bitė dobilui
kužda
apie Rojaus medį,
angį,
žmogų suvedžiotą.
Širdis taip ir liktų
pilna liūdnumo,
jei ne kryžius
dangaus atspindy…