Šeši Alytaus miesto gimnazijų, mokyklų, progimnazijų mokytojai baigė vadybos krypties švietimo lyderystės programos „Lyderių laikas 3“ magistrų kursus ISM vadybos ir ekonomikos universitete. Kad įgytų verslo vadybos magistrų kvalifikacinį laipsnį ir gautų diplomus, magistrantai apgynė ir privalomus baigiamuosius darbus.
Laima Bautronienė,
Alytaus Putinų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos metodininkė
Magistro darbo tema buvo „Savaiminio mokymosi būdai bei sąlygos tobulinant švietimo organizacijos vadovų vadovavimo kompetencijas“. Savaiminis mokymasis pirmiausia sietinas su kasdiene praktine veikla bei mokymusi darbo aplinkoje. Tai mažiausiai investicijų reikalaujantis kvalifikacijos tobulinimo būdas, tačiau savaiminio mokymosi paradigma Lietuvos švietimo srityje neįsitvirtinusi. Atliekant magistro darbo teorinį tyrimą, išsiaiškinti aktualiausi šiuolaikiniam švietimo organizacijos vadovui gebėjimai, jais remiantis atliktas kokybinis tyrimas, kurio rezultatai atskleidžia svarbiausius mokymosi būdus bei sąlygas švietimo organizacijos vadovų kompetencijai tobulinti.
Asta Dvareckienė,
Alytaus Likiškėlių progimnazijos pradinių klasių mokytojos metodininkė
Darbo tema buvo „Autentiškos lyderystės įtaka mokytojų įsitraukimui“. Darbe atliktas tyrimas gali prisidėti prie praktikai svarbių dalykų: kaip mokyklos vadovas savo autentiškumu gali įtraukti mokytojus į veiklą, ,,neperdegti‘‘ ir kaip sėkmingai siekti mokyklos, kaip organizacijos, bei mokinių mokymosi rezultatų. Mokyklos vadovas, kaip autentiškas lyderis, turi turėti ne tik gerus administracinius ir vadybinius gebėjimus, bet ir būti lankstus, pavyzdys kolegoms, tesėti pažadus, gerai pažinti save: savo silpnąsias bei stipriąsias puses, savo vertybes bei jomis vadovautis.
Jolita Kalėdienė,
Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio pradinių klasių ir ankstyvojo anglų kalbos mokymo mokytojos metodininkė
Magistro darbo tema buvo „Vadovo pasitikėjimo mokytoju ir mokytojo lyderystės sąsajos“. Darbe pateikiama išsami literatūros ir naujausių tyrimų, nagrinėjančių vadovų pasitikėjimo lyderiais organizacijoje ir mokytojų lyderystės konstruktų, analizė. Empirinis tyrimas patvirtina šiame darbe iškeltą hipotezę, jog vadovų pasitikėjimas mokytojais daro teigiamą įtaką mokytojų lyderystei; daroma išvada, kad mokytojų lyderystė stiprėja, kai mokykloje skatinamas jų savarankiškumas, tobulėjimas ir mokytojai yra pripažinti vadovų bei kolegų.
Taip pat skaitykite:
Jurgita Kamandulienė,
Alytaus Dainavos progimnazijos ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja
Magistro darbo tema buvo „Laimės mokymo vertės pasiūlymo optimizavimas Lietuvos švietimo rinkai“. Darbo tikslas – pasiūlyti skirtingiems segmentams optimalią vertę, teikiančią vieningą laimės mokymo koncepciją Lietuvos švietimo rinkai. Darbe Jurgita nagrinėja veiksnius, darančius įtaką laimės jausmui, laimės sąsajas su mokinių rezultatais, apžvelgia laimės mokymo koncepcijas. Laimės pamokos vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kt. Itin svarbi Jurgitos darbo mintis yra ta, kad galima išmokti būti laimingam.
Mindaugas Leskevičius,
Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos vyresniojo informacinių technologijų mokytojas
Magistro darbo tema buvo „Mokyklos skaitmenizacijos ryšys su mokytojų pasitenkinimu darbu“. Baigiamajame darbe gilinamasi į tai, su kokiais iššūkiais skaitmenizacijos procese susiduria mokytojai ir kaip tai veikia jų pasitenkinimą darbu, kokie skaitmenizacijos procesai tam daro didžiausią įtaką. Teorinės analizės metu buvo išsiaiškinta, kas yra mokyklos skaitmenizacija bei įvardyti pagrindiniai, skirtingų tyrėjų veiksniai darantys įtaką darbuotojų pasitenkinimui darbu. Mokyklų veiklą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, todėl buvo atlikta jų apžvalga ir analizė, išsiaiškinta, koks yra mokytojo vaidmuo mokyklos skaitmenizacijos procese bei kokias kompetencijas turi turėti mokytojai.
Simona Užkurienė,
Alytaus Likiškėlių progimnazijos projektinio darbo specialistės, prancūzų kalbos mokytoja
Magistro darbo pavadinimas – „Pagrindinio ugdymo paslaugos vertės atributų identifikavimas Lietuvoje“. Tyrimas atskleidė, kokias vertes pagrindinį ugdymą teikiančios mokyklos kuria tėvams, kas lemia vienos ar kitos mokyklos pasirinkimą bei pasitenkinimą teikiama ugdymo paslauga. Darbo rezultatais galės pasinaudoti ugdymo įstaigų vadovai siekdami užmegzti ir palaikyti glaudesnius santykius su mokinių šeimomis, padidinti jų suvoktą vertę, pagerinti ugdymo kokybę, užsitikrinti tėvų lojalumą bei rekomendacijas. Tai galėtų taip pat būti aktualu formuojant teigiamą požiūrį į mokymąsi šeimoje, prisidėti prie mokytojo profesijos prestižo kėlimo ir pasitikėjimo švietimo sistema.
Mokytojai turėjo ne tik parašyti ir apginti šiuos baigiamuosius darbus, tačiau ir išlaikyti funkcinių strategijų pagrindų, inovatyvių švietimo projektų valdymo, strateginio švietimo organizacijos valdymo, vertės kūrimo ir rinkodaros strategijos bei kitų studijuotų dalykų egzaminus.
Savo baigiamųjų darbų atradimais magistrai pasirengę dalintis ir su Alytaus švietimo įstaigų vadovais, metodinių būrelių pirmininkais bei mokytojais.
