55 milijonai kilometrų – tokį atstumą turės įveikti mūsų vaikų vaikai, norėdami nuskristi Marsą. Tai – planeta, kur yra krateris, pavadintas Dzūkijos sostinės vardu.
Kovo 19-ąją sukako 40 metų, kai tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) šį kraterį pavadino „Alytus“ („Alitus“).
„Alytus – vienintelis Lietuvos miestas, kurio vardu pavadintas Marso planetos krateris“, – Alytausgidas.lt naujienų portalui patvirtino Lietuvos etnokosmologijos muziejaus lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriaus vedėjo Linas Šmigelskas. Pasak šio specialisto, Alytaus krateris – 40-50 km diametro, Marse jis yra Argyro žemumoje.
Argyro šiaurėje esantis Alytaus krateris yra ovalo formos (koordinatės 34.91°S 38.14°W), netoli Alberto Enšteino bičiulio, JAV atronomo George Ellery Hale vardu pavadinto, 3 kartus didesnio kraterio. Nuo 2 kartus didesnio, JAV astronomo George P. Bond vardu pavadinto kraterio Alytus Marse nutolęs į pietvakarius.
Nors Alytus pasaulio mąstu buvo ir yra nedidelis miestas, jam atiteko pakankamai didelio krateris. Tais pačiais metais metais, kaip Alytaus, daug mažesniems Marso krateriams buvo suteikti tokių didžiųjų pasaulio didmiesčių, kaip Amsterdamas (Olandija), Bordo (Prancūzija), Kanberos (Australija) ar kt. pavadinimai.
Mokslininkų teigimu, 1 tūkst. 122 vadinamosios Karo dievo vardu pavadintos planetos kraterių, Alytaus ovalas susiformavo apytiksliai prieš 4 milijardus metų, į Marsą atsimušus asteroidams ar jų grupei.
Apsvarsčius IAU planetų sistemos vardų sąrašo darbo grupei WGPSN, 1979 metų kovo 19-ąją kraterį pavadinti Alytaus vardu pasiūlė astronomas, geochemijos analitikas, kosmoso misijos „Mars-6“ vadovas Mihail Marov (g. 1933 m.) iš Rusijos, prieš tai laišku kreipęsis į savo kolegą iš JAV, „Apollo“ ir kitų misijų komandų dalyvį Harold Masursky (1922-1990).
Anot L. Šmigelsko, ekskursijos į Alytaus kraterį vyks dar negreit. Štai – „Apollo 11” ekspedicija iškeliavo liepos 16 dieną, Mėnulyje jau buvo liepos 20, atgal grįžo 24-ąją. Remiantis dabartinėmis technologijomis į Marsą, jeigu žmogui pavyktų įveikti gravitacijos, kosminės spinduliuotės ir kitus iššūkius, reiktų keliauti pusę metų, o kur dar kelionė atgal?.. Jeigu technologijos, žmogus ir jo intelektas, taip pat ir dirbtinis, vystysis sparčiai, kelionės į Marsą bus įmanomos per artimiausius 100 metų.
Lietuvos mokslininkai neturi duomenų, kaip Marse atsirado Alytaus krateris, tačiau spėjimų turi. Vienas jų – kad kažkas šio Dzūkijos sostinei neeilinio įvykio krikštatėviu galėto tapti su Alytumi, mūsų kraštu susijęs žmogus.
Profesiorius Vytautas Straižys, prisidėjęs prie to, kad Veneroje atsirastų Žemaitės krateris, prisimena, jog vienu metu IAU pageidavo kraterius vadinti nedidelių miestų vardais. Tačiau to, kaip Alytus tapo ir liko vienintelis Lietuvos miestas Marse, teigia neprisimenantis.
L. Šmigelskas spėja, kad Alytaus vardą krateris Marse galėjo gauti dėl to, kad kažkuris iš astronomų galbūt buvo kilęs nuo Alytaus, turėjo giminystės ar kitų ryšių. Šią versiją Alytausgidas.lt nusprendė patikrinti, tačiau atsakymo iš dar gyvo esančio M. Marovo ir tarptautinės astronomijos sąjungos planetų sistemos vardų sąrašo darbo grupės dar teks palaukti.
Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos instituto specialisto, astrofotometrojos grupės vadovo, vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Kazimiero Černio teigimu, jam taip pat nėra žinoma, kaip Marse atsirado Alytaus krateris, tačiau jis su sūnumi Edvardu atrado asteroidą, kuris taip pat pavadintas Alytaus vardu“. „Alytų, Maironį ir Vytautą IAU užregistravo 2011 metais, o atrasti šie asteroidai buvo 2008-ųjų vasarą“, – prisimena K. Černis.
Alytaus asteroidas yra 2 kilometrų skersmens, aplink Saulę jis apskrieja per 3 metus ir 223 dienas.