„Saugiausiai iš visų Lietuvos didmiesčių gali jaustis gyvenantieji Alytuje ir Šiauliuose, tuo tarpu Kauno ir Panevėžio gyventojai dažniausiai susiduria ne tik su butų ir namų apiplėšimais, bet ir automobilių vagystėmis ar tyčiniais apgadinimais“, – teigia draudikai.
Tokias tendencijas atskleidė draudikų atliktas tyrimas.
Išanalizavus duomenis nuo 2017 m. pradžios iki šių metų lapkričio mėnesio, pastebėta, kad pagal absoliutų gyventojų turto apiplėšimų ir transporto vagysčių bei tyčinių apgadinimų skaičių kol kas ramiausia situacija – Alytuje bei Šiauliuose. Čia 10 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka po 2-3 tokius įvykius.
Klaipėdiečiai taip pat gali ramiai jaustis dėl namų turto – tikimybė čia būti apiplėštam santykinai nedidelė.
Daugiausia vagysčių skaičiuojama Panevėžyje ir Kaune. Čia 10 tūkst. gyventojų tenka atitinkamai 7,3 ir 6,6 įvykių. Vilniaus santykinis rodiklis siekia 4,3 vagysčių 10 tūkst. gyventojų.
Iš mažesnių Lietuvos miestų statistikos matyti, jog dėl savo gyvenamosios vietos bei automobilio saugumo labiausiai nerimauti turėtų ir tiek, kurie gyvena Trakuose, 10 tūkst. gyventojų tenka 11,28 įvykio. Čia intensyvus turistų srautas, per metus apsilanko daug žmonių, tad smulkių vagysčių ar nuostolių padarančių turto apgadinimų pasitaiko nuolat. Žinoma, galima daryti prielaidą, kad kai baigiasi aktyvus poilsio ir turizmo sezonas, vagišiai taip pat dažniau išbando laimę, sodybų durų užraktų ir langų tvirtumą, o šeimininkai padarinius pastebi ne iš karto.
„Vagiami grynieji pinigai bei lengvai realizuojami daiktai – papuošalai, dviračiai, brangi garso ir vaizdo technika, išmanieji įrenginiai. Kad sistema veiktų, dažniausiai reikalingi kiti žmonės superkantys ir savais kanalais realizuojantys vogtus daiktus. Būtent ten, kur šios schemos puikiai veikia, vagysčių ir įvykdoma daugiau“, – aiškina specialistai.
Vagysčių iš gyvenamųjų būstų atveju vidutiniai nuostoliai siekia 1 tūkst. eurų. Priklausomai nuo aplinkybių ir jei vagišių stipriai nespaudžia laikas, kartais išnešama viskas, net patalynė ar viryklės kaitlentė, ištuštinami spintelių podėliai.
Draudikai taip pat pastebi, kad net ir „nesėkmingos“ vagystės pridaro nemažai nuostolių. Apgadinti durų užraktai, išdaužti ar išlaužti langai būsto savininkams padaro žalos už mažiausiai kelis šimtus eurų. Dar viena tendencija – vagišiai į namus patenka net ne pro duris, bet ir pro plastikinius langus. Ši būsto vieta laikoma viena pažeidžiamiausių.
Papildomas gyventojų saugumo pojūtį mažinantis faktorius – automobilių vagystės. Nors pastaruoju metu dažniau vagiamos automobilių dalys nei nuvaromos pačios transporto priemonės, kai kuriuose regionuose ši problema vis dar išlieka aktuali.
Pagal santykinį automobilių vagysčių skaičių iš didmiesčių taip pat pirmauja Panevėžys, Kaunas ir Vilnius. Santykinai daug vagysčių užfiksuojama ir Trakuose.
80-90 proc. vogtų automobilių iš tiesų yra išardomi dalimis. Vagišiams patraukliausi tie automobiliai, kurių dalis Lietuvos autoparke didžiausia: apie 10 metų senumo „Toyota“, „Volkswagen“ markės automobiliai. Daugiausia išardomų mašinų ir platinamų vogtų detalių – Kaune, iš Panevėžio daugiausia vogtų automobilių detalių „eksportuojama“ į Latviją. Šiuo požiūriu nuo vagišių geriausiai apsaugoti yra naujausi, 3–5 metų amžiaus automobiliai, nes dėl Lietuvoje galiojančių itin griežtų draudimo taisyklių tokie automobiliai yra draudžiami tik su tikrai patikimomis saugos sistemomis.