Gruodžio 1-ąją, šeštadienį, Lietuvoje oficialiai atidaromas šiaurietiškojo ėjimo žiemos sezonas. Šios fizinės veiklos entuziastai, kurių iš viso šalyje yra apie keturis tūkstančius, rinksis Druskininkuose.
Šeštą kartą vyksiančiame renginyje jie išmėgins jėgas skirtingo ilgio trasose, supažindins su šiaurietiškuoju ėjimu juo tik dabar susidomėjusius ir norinčius pradėti naudingai vaikščioti bei sieks paneigti Lietuvoje šią aktyvią fizinę veiklą gaubiančius mitus, kurių dažniausiai girdimas, jog tai – senukų užsiėmimas.
„Su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis vaikščiojantys vyresnio amžiaus žmonės gan dažnai matomi tiek sostinėje, Vilniuje, tiek mažesniuose Lietuvos miesteliuose, kur šio užsiėmimo propaguotojų iš tiesų nemažai. Būtent dėl aktyvių senjorų šalyje paplitusi nuomonė, jog šiaurietiškasis ėjimas – vyresnio amžiaus žmonių užsiėmimas, tačiau ji klaidinga. Ši aktyvi fizinė veikla tinkama visoms amžiaus grupėms, įskaitant vaikus ir laiko visada stokojančius darbingo amžiaus žmones“, – sako Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos (LŠĖA) prezidentė Irena Gudiškienė.
Jos teigimu, labai užimtiems šiaurietiškasis ėjimas ypač patogi fizinė veikla, nes nereikalauja daug laiko pasiruošti, o taip judėti galima bet kur, kur tik yra galimybė išeiti į lauką. „Tarp mūsų asociacijos narių – daug verslininkų, svarbias pareigas užimančių žmonių. Ne kartą iš jų esu girdėjusi, jog pasitaikius pertraukai darbe, pasiima šiaurietiškojo ėjimo lazdas ir praleidžia pusvalandį aktyviai judėdami. Žinau atvejų, kai net darbiniai susitikimai vyko vaikštant su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Šiaurietiškasis ėjimas – viena iš nedaugelio aktyvios veiklos formų, kuri netrukdo bendrauti“, – sako Irena, pati einanti atsakingas pareigas, bet jau nuo 2013 metų aktyviai užsiimanti ir šiaurietiškuoju ėjimu.
Pasak LŠĖA vadovės, pasiimti lazdas ir vaikščioti, kaip buvo minėta, gali kiekvienas, tačiau tai dar nebus šiaurietiškasis ėjimas. Būtent tai yra kitas mitas apie šią fizinę veiklą. „Šiaurietiškajam ėjimui neužtenka turėti lazdų – jas pasiėmęs ir su jomis einantis žmogus tiesiog vaikšto, nešiodamas lazdas. Tam, kad ėjimas būtų naudingas, būtinos bent minimalios žinios, kurias gali suteikti daugelyje Lietuvos miestų gyvenantys mūsų asociacijos specialistai – šiaurietiškojo ėjimo instruktoriai bei treneriai“, – sako p. I. Gudiškienė.
Instruktoriai ir treneriai ne tik supažindina su šiaurietiškojo ėjimo technika, bet ir gali padėti išsirinkti tinkamas lazdas. „Jų aukštis turi būti individualiai pritaikytas kiekvienam einančiam. Tik tokiu atveju šios fizinės veiklos metu, einant taisyklingai, įdarbinama iki 90 proc. žmogaus raumenų ir gaunama maksimali nauda. O ji iš tiesų milžiniška: tvirtėja raumenys, kaulai, elastingesnės tampa sausgyslės ir raiščiai. Šiaurietiškasis ėjimas turi teigiamos įtakos širdies veiklai, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemai, nes treniruotės vyksta lauke“, – sako LŠĖA prezidentė.
Su treniruotėmis lauke susijęs dar vienas šiaurietiškąjį ėjimą gaubiantis mitas: sakoma, jog oro sąlygos riboja galimybes užsiimti šia fizine veikla. „Iš tiesų, šiaurietiškajam ėjimui nėra blogo oro ir juo galima užsiimti bet kokiu metų laiku. Žinoma, svarbi oro sąlygas atitinkanti apranga ir nusistatymas, o buvimas gryname ore stiprina imuninę sistemą. Reguliariai vaikščiodami žmonės atsikrato tokių nemalonių negalavimų, kaip herpes ir kiti žiemos metu siautėjantys virusai“, – teigia Irena. Jos vadovaujamos asociacijos narių organizuojami šiaurietiškojo ėjimo žygiai žiemos metu vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, tarp kurių aktyviausi – Alytus, Klaipėda, Panevėžys, Pasvalys, Telšiai, Utena, Vilkaviškis, Vilnius.
Iš visos Lietuvos žmonių laukiama ir šiaurietiškojo ėjimo žiemos sezono atidaryme gruodžio 1-ąją Druskininkuose. Pažengusiems šiaurietiškojo ėjimo entuziastams ruošiamos dvi ėjimo trasos – 6 ir 9 km. Pradedantiems žingsniuotojams organizuojami šiaurietiškojo ėjimo mokymai, po kurių jie bus kviečiami į mini žygį. Renginys – nemokamas.
Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos prezidentė Irena Gudiškienė
Susijęstraipsniai
