Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) atrinko 30 pavyzdinių ir 150 silpnų mokyklų, kurioms per dvejus metus bus papildomai skirta 24 mln. Eur. Tarp vienų ir kitų minima ne viena Alytaus krašto švietimo įstaiga.
Stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų 30-uke pirmoji (pagal abėcėlę) – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija.
Silpną geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų 150-uko viršūnėje (pagal abėcėlę) – 3 Alytaus rajono švietimo įstaigos (Butrimonių gimnazija; Miroslavo gimnazija ir Pivašiūnų gimnazija), Druskininkų savivaldybės Leipalingio progimnazija ir 3 Varėnos rajono mokymo įstaigos (Matuizų pagrindinė mokykla, „Ryto“ progimnazija ir Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinė mokykla).
Atrenkant mokyklas buvo atsižvelgiama, kokia mokinių savijauta toje mokykloje, kokia mokyklos palaikoma kultūra, mokinių pasiekimai, ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir kt. Mokykloms atrinkti naudojami mokinių pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų ir mokyklų išorinio vertinimo duomenys.
Tarp atrankoje taikytų atrankos kriterijų buvo ir reikalavimai, kad mokyklose būtų ne mažiau nei 120 mokinių, jos neturėtų jungtinių 5-8 klasių, nevykdytų šių klasių moksleivių atrankos pagal pasiekimus. Į stipriųjų mokyklų sąrašą pateko įstaigos, kurių jungtinio ugdymo pasiekimų rodiklio reikšmė arba brandos egzaminų rezultatai yra tarp aukščiausių šalyje, ne seniau nei prieš penkerius metus atliktas mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas.
Iš kaimyninių savivaldybių tarp silpnųjų taip pat minima Prienų r. Jiezno gimnazija, o Lazdijų ir Birštono savivalvybių švietimo įstaigų nėra nei gerųjų nei „blogųjų“ sąraše. Įdomu, kad tiek stipriųjų, tiek silpnųjų mokyklų atrankai didelės įtakos turėjo ir didesnis nemokamą maitinimą gaunančių moksleivių skaičius.
Silpnųjų sąraše atsidūrė mokyklos, kurių pasiekimai yra prasčiausi, šioms įstaigoms bus suteikiama konsultacinė ir finansinė pagalba, tai yra skiriamas didesnis krepšelis, nei stipriosioms, nes jos įgyvendins daugiau veiklų. Kartu bus siekiama ir palaikyti „geros mokyklos požymių raišką“ turinčių mokyklų lygį, ir sudaryti sąlygas, kad tokios mokyklos dalytųsi patirtimi su silpnesnėmis.
Sąraše įvardintoms savivaldybėms bus pervesta 85 proc. kokybės krepšelio lėšų, likusius 15 proc. jos turės skirti iš savo biudžetų. Iniciatyvai numatytos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, jos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti. Pinigai mokyklas turėtų pasiekti jau kitąmet ir bus skiriami dvejus metus.
Kiekviena mokykla, kuriai bus skiriamas kokybės krepšelis, su savivaldybe bei projekto vykdytoju turės parengti dviejų mokslo metų trukmės mokyklos veiklos tobulinimo planą. Mokyklos turės konsultantą, kuris padės ir stebės, kaip sekasi planą įgyvendinti.
Po metų mokyklos veiklos tobulinimo planas, atsižvelgus į situaciją, galės būti koreguojamas. Vėliau savivaldybėms lėšos bus kompensuojamos, jeigu bus įvykdyti tobulinimo plane numatyti susitarimai. Lėšos bus skiriamos ugdymo aplinkai ir priemonėms, mokyklos veiklai tobulinti, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai pagerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, mokytojų kvalifikacijai, papildomiems etatams švietimo pagalbai teikti.
Mokyklas atrinko speciali komisija, susidedanti iš ŠMM, Nacionalinio egzaminų centro, Ugdymo plėtotės centro, Švietimo informacinių technologijų centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo padalinių vadovų asociacijos, Tėvų forumo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovų.
Taip pat skaitykite:
