15 c Alytus
Ketvirtadienis, Liepos 18d.
AlytusAktualijos
2018 Lapkričio 12d.
6

Siūloma taisyti Šilumos ūkio įstatymą, tam pritaria ir „liteskinę“ patirtį turintis Alytus

titleDzūkijos sostinė yra susidūrusi su privačiu šilumos tiekėju ir įgijo karčiai brangios, tačiau, kaip tikimasi, naudingos „liteskinės“ patirties. Iš „Litesko“ („Dalkia“) miesto šilumos ūkį į savivaldybės rankas susigrąžinantis Alytus iš daugiausiai už centralizuotą šilumą mokančiųjų miestų pasitraukė ir dabar rikiuojasi tarp šilumai Lietuvoje išleidžiančių mažiausiaAlytausgidas.lt aerografija

Nuo 2019 m. sausio 1 dienos turėtų įsigalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtinta nauja šilumos supirkimo tvarka pataikauja privataus kapitalo nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG).

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) siūlo atidėti ir koreguoti VKEKK tvarką ir taisyti Šilumos ūkio įstatymą. LŠTA prezidento Valdo Lukoševičiaus manymu, nauja tvarka iš esmės pakeis veiklos bei konkurencijos sąlygas Lietuvos šilumos ūkyje ir galimai sudarys sąlygas privačiam verslui užimti dominuojančią padėtį šilumos gamybos sektoriuje  bei uždirbti didelį pelną. Siekiant išvengti skaudžių padarinių šilumos ūkiui ir šilumos brangimo vartotojams.

Pasak asociacijos prezidento privačių investuotojų – NŠG įmonių tikslas – kuo didesnis pelnas. Žiemos mėnesiais, kai dėl didelio šilumos poreikio tarp šilumos gamintojų – savivaldybių kontroliuojamų centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių ir NŠG įmonių – nėra konkurencijos, NŠG įmonės pigiai iš biokuro pagamintą šilumą aukcionuose parduoda tik nežymiai mažesne kaina, nei CŠT įmonė pati gali pasigaminti naudodamos dujas. Šilumos vartotojai iš to naudos praktiškai negauna.

„Jeigu valstybės reguliuojamos ir kontroliuojamos CŠT įmonės bus visiškai išstumtos iš šilumos gamybos rinkos ir privatus verslas ims joje dominuoti, galutinai neliks konkurencijos, o kartu ir prielaidų mažėti šilumos kainoms. Juk valstybinis reguliuotojas VKEKK neturi svertų kontroliuoti nereguliuojamus NŠG, skirtingai negu reguliuojamus šilumos tiekėjus. Naujoji tvarka taip pat riboja savivaldybių galimybes prisiimti atsakomybę už šilumos tiekimo organizavimą savo teritorijoje. CŠT sektoriaus bendrovės labai susirūpinusios, kad nauja VKEKK tvarka pataikauja privačiam verslui – jos padariniai visam šilumos ūkiui ir vartotojams gali būti kritiniai“, - teigia šilumininkų asociacijos vadovas.

„Šilumos tiekimas yra labai socialiai jautri sritis, mokėjimai už šildymą sudaro didžiąją komunalinių išlaidų dalį“, - teigia Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Jastremskas.

Dzūkijos sostinė yra susidūrusi su privačiu šilumos tiekėju ir įgijo karčiai brangios, tačiau, kaip tikimasi, naudingos „liteskinės“ patirties. Iš „Litesko“ („Dalkia“) miesto šilumos ūkį į savivaldybės rankas susigrąžinantis Alytus iš daugiausiai už centralizuotą šilumą mokančiųjų miestų pasitraukė ir dabar rikiuojasi tarp šilumai Lietuvoje išleidžiančių mažiausia.

Lėšos šilumos tiekimo sistemų atnaujinimui – mažės?

Asociacijos skaičiavimu, savivaldybių kontroliuojamos CŠT įmonės gamina šilumą pačios, tačiau jei miesto sistemoje veikia nors viena NŠG katilinė, kuri gamina pigiau, nei pasigamina pati CŠT įmonė, pastaroji nuperka pigesnę šilumą ir persiunčia ją vartotojams. Šilumos tiekėjui tokiu atveju paliekamos pastoviosios pajamos, kurios naudojamos įrenginių nuolatiniam darbingumui palaikyti, atlyginti už darbą, grąžinti paskolas ir apmokėti jų palūkanas ir kitoms reikmėms.

CŠT įmonėms šių sąnaudų dydį tvirtina VKEKK ir, pagal dabar galiojančią tvarką, jas padengia šilumos vartotojai. Juk šilumos tiekimo sistema, kurią sudaro katilinių ir vamzdynų sistema, privalo užtikrinti nepertraukiamai reikalingą vandens debitą, slėgį bei temperatūrą kiekviename vamzdynų sistemos taške, dėl to šilumos tiekėjo katilinės išdėstytos taip, kad galėtų kokybiškai atlikti šias funkcijas. Be to,  būtina organizuoti skubų šilumos tiekimo atstatymą avarijų atveju, taip pat rūpintis įrenginių ir šilumos tiekimo sistemos atnaujinimu. Tam naudojamos pastoviosios pajamos, gaunamos iš bendrųjų šilumos gamybos ir perdavimo veiklų, nes kitų lėšų šilumos tiekėjas neturi. Tokia tvarka suderina šilumos tiekimo technologinį patikimumą ir kokybę su mažiausiųjų sąnaudų šilumos vartotojams principu.  

Tačiau nuo kitų metų pradžios CŠT įmonės gali nebegauti lėšų pastoviosioms sąnaudoms padengti, jeigu pralaimės šilumos aukcione NŠG įmonėms ir nebegamins šilumos. Naujoje VKEKK tvarkoje užprogramuota, kad valstybės suvaržyta ir itin reguliuojama „valdiška“ CŠT įmonė turės konkuruoti su privataus kapitalo įmone ir dažnai visiškai nereguliuojamais NŠG „pilnais kaštais“ – t.y. visas pajamas perims tas gamintojas, kuris gamins šilumą.

Specialistų manymu, kyla rizika, kad pagal licenciją potencialiai pavojingą ir labai svarbią visuomenei veiklą vykdantis bei valstybės detaliai reguliuojamas šilumos tiekėjas gali netekti didelės dalies pajamų ir užleisti vietą privačiam šilumos gamintojui.

Privataus verslo pranašumas – užprogramuotas

V. Lukoševičius taip pat teigia, kad CŠT įmonės yra griežtai kontroliuojamos – pradedant tuo, kad jų kainas nustato valstybės įstaiga, pelnas apribotas ir padalijamas su šilumos vartotojais, jų darbuotojų atlyginimai „valdiški“, privalu atlikti daugybę prievolių pagal licenciją. Be to, dalis CŠT bendrovių investavo dešimtis milijonų į biokuro katilų statybą, gautos paskolos vamzdynų atnaujinimui. Todėl konkuruojant „pilnais kaštais“ CŠT įmonės atsidurs gerokai silpnesnėje konkurencinėje pozicijoje nei privačios NŠG įmonės, kurių investicijos jau beveik atsipirkusios ir kurios gali laisvai be sudėtingų procedūrų įsigyti kuro ar lanksčiau samdyti darbuotojus.

Pagal naująją tvarką, didžiąją metų dalį CŠT įmonės greičiausiai negaus šilumos gamybos pajamų, o tai lems dideles finansines problemas savivaldybių įmonėms ir pačioms savivaldybėms, sustabdys modernizavimo procesus, nauji efektyvūs biokuro katilai taps energetikos paminklais.

Aosciacija tvirina, kad naujoji tvarka gali paskatinti naujų dubliuojančių katilinių statybas „už tvoros“ bet kur, tik nežymiai mažesne šilumos kaina perimant šilumos gamybą. Pasitraukus „valdiškam“ ir reguliuojamam šilumos tiekėjui nebeliks kliūčių užsidirbti didelį pelną, be jokių įsipareigojimų šilumos vartotojams.

Pasak Alytaus m. savivaldybės administracijos vadovo V. Jastremsko, istoriškai šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudos yra ribojamos, taip pat ribojamas ir šilumos tiekėjų, šilumos tinklus valdančių įmonių pelnas.

Pasiūlymas: taisyti Šilumos ūkio įstatymą

LŠTA kreipėsi į Seimo narius siūlydama Seimui atskaitingą VKEKK įpareigoti atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą, objektyviai įvertinti naujosios tvarkos galimas pasekmes ir sureguliuoti santykius tarp licencijuotų šilumos tiekėjų bei laisvai veikiančių šilumos gamintojų. Naujoji tvarka turėtų būti pirmiausiai nukreipta vartotojų naudai – mažintų bendruosius šilumos tiekimo kaštus ir užtikrintų ilgalaikį, patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą mažiausiomis kainomis, o ne tik generuotų pelną.

„Nelogiška ir neteisinga buvo į šią sritį įsileisti nepriklausomus šilumos gamintojus, kurių pelnai nėra ribojami ir leisti jiems „konkuruoti“. Tarpusavyje jie konkuruoja tik vasarą, kai šilumos energijos reikia mažai, o žiemą parduoda beveik visą pagamintą produkciją. Apie tikrą konkurenciją čia kalbėti nėra prasmės, nes konkurencijos šioje „rinkoje“ faktiškai nėra“, - įsitikinęs Dzūkijos sostinės savivaldybės administratorius.

LŠTA siūlo Šilumos ūkio įstatymo pataisą, numatančią, kad visi CŠT sistemoje veikiantys šilumos gamybos įrenginiai (tiek priklausantys CŠT įmonėms, tiek NŠG įmonėms), kurie ruošiasi gaminti šilumą ir pretenduoja gauti lėšų pastovioms sąnaudoms padengti, taptų reguliuojamaisiais ūkio subjektais ir dirbtų tokiomis pat sąlygomis, kaip ir šilumos tiekėjai. Tai yra, visi šilumos gamintojai vienodomis sąlygomis įsigytų išteklius, samdytų darbuotojus, gautų tik reguliuojamą pelną ir privalomai atliktų būtinas šilumos tiekimo sistemai funkcijas. Deja, dauguma nepriklausomų šilumos gamintojų tam kategoriškai priešinasi ir siekia „laisvos“ konkurencijos su „pančiais“ suvaržytais šilumos tiekėjais. Tokia nelygiavertė konkurencija neatneštų naudos šilumos vartotojams.

„Visiškai pritariu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) išsakytoms įžvalgoms bei pasiūlymams, ypatingai dėl taip vadinamų nepriklausomų šilumos tiekėjų gaunamo pelno apribojimo. Asociacija siūlo vartotojams palankius sprendimus“, - tvirtina V. Jastremskas.


Komentarai

6
Vytautas Jastremskas - Vartotojui2018-11-13
Šiuo atveju kalbame apie ūkio vienetą, kuris gavo ES paramą labai specifinei veiklai vykdyti. Šią paramą buvo galima suteikti ir savivaldybės valdomai bendrovei, o ne privačiai įmonei. Šilumos gamyba ir tiekimas nėra ta veikla, kurioje galima tikėtis realios konkurencijos, todėl vartotoją privalo ginti valstybė. O Vilniaus energijos atvejis parodė, kad apmokestinamojo pelno gali ir nelikti, jis „išgryninamas“ per kitas veiklas ir įmones.
Vytautas Jastremskas2018-11-13
Šilumos ūkio perėmimas Alytuje dar neįvyko. Nesutariama dėl to, kam turi atitekti biokuro jėgainė ir kas turi sumokėti kompensacijas/atlyginti žalą. Savivaldybės nuomone, investicijos ir buvo daromos tam, kad Alytaus miesto šilumos ūkis būtų modernizuotas, o ne paliktas su senais dujų katilais. Vartotojas komentare rašo, statytojai investavo ir nori pelno: puiku, investicijų grąža turi būti — tačiau ne bet kokio dydžio. Jeigu reguliuojami šilumos tiekėjai, tai reguliuojami turi būti ir šilumos gamintojai. Ypač gavę ES paramą.
Vartotojas2018-11-12
Mano manymu jeigu ūkinis vienetas gavo ES paramą įvykdė sąlygas tai jo valia kaip jis toliau darys biznį ir kiek uždirbs. Tarybiniais laikais buvo iš Maskvos nuleistos kainos, dabar ir ES ir LR tikslas surinkti kuo daugiau mokesčių, logika tokia kuo brangiau mokam tuo daugiau mokesčių, kuo daugiau uždirba ūkinis vienetas tuo daugiau pelno mokesčio. tTaigi mūsų kaip vartotojų interesai paskutinėje vietoje.
Vytautas Jastremskas2018-11-12
Šilumos ūkio perėmimas Alytuje dar neįvyko. Nesutariama dėl to, kam turi atitekti biokuro jėgainė ir kas turi sumokėti kompensacijas/atlyginti žalą. Savivaldybės nuomone, investicijos ir buvo daromos tam, kad Alytaus miesto šilumos ūkis būtų modernizuotas, o ne paliktas su senais dujų katilais. Vartotojas komentare rašo, statytojai investavo ir nori pelno: puiku, investicijų grąža turi būti — tačiau ne bet kokio dydžio. Jeigu reguliuojami šilumos tiekėjai, tai reguliuojami turi būti ir šilumos gamintojai. Ypač gavę ES paramą.
Vartotojas2018-11-12
Kiek suprantu pridaryta klaidų perimant ūkį, elektrinė kuri tiekia ir pigią šilumą liko privati ir jūs su savo senovine dujų katiline negalite konkuruoti? Nepamirškite, kad energija nuo kitų metų brangs, reiks kažkaip pasiteisinti prieš vartotojus ir dėl šilumos brangimo, nebent viską paliksite kitam merui ir kitam direktoriui.
Elektrinių statytojai investavo pinigus ir nori pelno, čia viskas normalu.
kazys2018-11-12
Iš litesko susigrąžinus ūkį? ar jau susigrąžino? kažkokias pievas rašote:)
traffix.lt