Vairuotojai juokauja, kad pirmasis atėjusios žiemos pranašas – užšalęs langų plovimo skystis. Tada reikia ir patį skystį keisti, ir padangas permontuoti. Visgi pasirūpinti tik tuo, kokybiškai ruošiant automobilį žiemai, nepakanka. Skirti dėmesio privalu ir kitiems automobilio niuansams, tuo pačiu – numatyti galimas finansines išlaidas, kurių prieš žiemos sezoną įprastai būna daugiau, nei artėjant vasarai.
Svarbiausia – padangos ir matomumas
Automobilių pardavimo platformoje „Autoplius“ ankstesnių metų rudenį atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei du trečdaliai – 71 proc. – vairuotojų prieš žiemą pasirūpina tik automobilio padangomis ir langų apiplovimo skysčiu. Kiek mažiau, 62 proc. automobilių vairuotojų, patikrina akumuliatoriaus būklę, o maždaug pusė pasirūpina, kad bagažinėje būtų tempimo virvė.
Platformos komunikacijos vadovas Matas Buzelis pabrėžia, kad žieminės padangos yra viena svarbiausių automobilio dalių šaltuoju sezonu, tačiau toli gražu ne vienintelė, į kurią privalu atkreipti dėmesį.
„Vertėtų patikrinti turimo akumuliatoriaus būklę dar prieš prasidedant šaltajam sezonui ir nelaukti to momento, kai stovint šalia neužsivedančio automobilio šaltyje teks drebančiomis rankomis kviesti taksi, o grįžus po darbo tamsoje su šviestuvu keisti akumuliatorių. Šios detalės būkle abejojantiems vairuotojams reikėtų įsigyti bent užvedimo laidus“, – teigia transporto ekspertas.
Vairuotojai automobilių dugną kartais padengia antikorozinėmis dangomis – žiemą Lietuvos keliuose išberiama daugybė druskos, kuri nėra geriausia metalinių kėbulo detalių draugė ir skatina koroziją. Dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku reikėtų dažniau plauti automobilį, ypač jo dugną.
„Žmonės neretai pamiršta svarbias smulkmenas – pavyzdžiui, pakeisti langų apiplovimo skystį, įsidėti grandiklį ar šluotelę. Praktikoje ledo gramdymui naudojamos ir nuolaidų kortelės, ir kompaktiniai diskai, tačiau taip galima įbrėžti stiklą. Šluotelė sniegui valyti bei geras ledo grandiklis užtikrins, kad į kelią išriedėsite švariais stiklais ir sveikais langais“, – sako M. Buzelis.
Buzelis taip pat pataria prieš keliones rečiau naudojamais keliais – pavyzdžiui, rajoniniais žvyrkeliais – pasirūpinti, kad bagažinėje būtų įrankis sniegui kasti, tempimo lynas bei kilpos: „Žmonės kartais pameta įsukamas tempimo kilpas, tad prieš žiemą reikia patikrinti, ar jos yra vietoje. Tai pat patariama į tokias keliones leistis pilnu degalų baku, kad užklimpus ir laukiant pagalbos būtų galima šildytis užkurto automobilio salone.“
Numatyti lėšų su atsarga
55 proc. „Autoplius“ atliktos apklausos respondentų teigė, kad visada perka naujas žiemines padangas ir jas keičia kas 2–3 sezonus. Tai vairuotojo išlaidų krepšelyje sudaro didžiausią sumą, tačiau prieš žiemą verta atkreipti dėmesį ir į kitus dalykus, kurių pats vairuotojas pamatyti, įvertinti ar pakeisti ne visada gali – stabdžių sistemą, važiuoklės detales ar aušinimo skystį.
„Kaip matome iš turimos statistikos, paskolos automobilio remontui sudaro 10 proc. visų vartojimo paskolų. Jas stipriau lenkia tik tokios priežastys, kaip būsto remontas (30 proc.) ar automobilio pirkimas (18 proc.). Todėl prieš šaltąjį sezoną rekomenduočiau nuodugniai patikrinti automobilį servise – įprastai tai kainuoja keliasdešimt eurų. Tokia patikra padės laiku pastebėti prasidedančius automobilio gedimus, kurie žiemą gali būti ne tik pavojingi gyvybei (dėl sunkesnių eismo sąlygų), bet ir neigiamai atsiliepti asmeniniams finansams“, – teigia specializuoto paskolų banko „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.
Analogišką rekomendaciją finansų specialistas pateikia ir priimant sprendimą dėl padangų – svarbiausia saugumas ir finansiškai suplanuotas pasirengimas. Pagrindinis artėjančio žiemos sezono skirtumas nuo vasaros yra tas, kad šiltuoju metų laiku nebus kritiška, jeigu kelias savaites pavėluosite pakeisti padangas ir ilgiau pavažinėsite su žieminėmis. Artėjant žiemai, net ir kelių dienų vėlavimas gali būti pavojingas, ypač stipriau atšalus. Neretai tada susivokiama, kad turimas padangų komplektas nebetinka, o lėšų staigiam keitimui numatyta nebūna.
„Planuojant staigų naujų padangų biudžetą, svarbu vadovautis logika ir rinktis kokybišką, o ne pigiausią variantą. Nusprendus šioms išlaidoms skolintis, taip pat nereikėtų daryti „degančių“ sprendimų. Rekomenduočiau kreiptis bent į tris finansines institucijas ir galutinį sprendimą priimti palyginus jų siūlomas palūkanas, taikomus administracinius mokesčius ir kitas sąlygas. Net ir kelių dešimtųjų procentų metinių palūkanų skirtumas, skaičiuojant ilguoju laikotarpiu, sudaro nemenką sumą“, – teigia R. Norvilas.
Padangos kainuoja mažiau nei avarija
Tikslios statistikos, kiek eismo įvykių nutinka dėl prastų padangų, nustatyti neįmanoma – kai draudimo deklaraciją užpildo patys įvykyje dalyvavę vairuotojai, į padangas retai atkreipiamas dėmesys. Tačiau pareigūnai į avarijos dalyvių padangas visada atkreipia dėmesį: jeigu šios netinkamos sezonui, per daug nusidėvėjusios ir būtent dėl to įvyko avarija, kaltininkas jos nuostolius turės apmokėti pats – civilinės atsakomybės draudimas apmokės nukentėjusiojo išlaidas ir po to jas išieškos iš kaltininko.
Servisų ir remonto darbų įkainiai pastaraisiais metais didėja gana sparčiai. Vidutinė kasko atlyginama eismo įvykio žala, ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, pastaruoju metu didėjo penktadaliu ir dabar siekia daugiau nei 1 200 Eur. Tačiau net ir kasko draudimas nuostolių nekompensuoja, jeigu automobilis yra techniškai netvarkingas – pavyzdžiui, žiemos sezonu važiuojama pernelyg nudėvėtomis padangomis.
„Kokybiškų 17 colių skersmens padangų komplektas kainuoja 500–600 Eur – tai kur kas mažiau nei vidutinė avarijos žala. Saugumo sąskaita taupantiems vairuotojams siūlau pagalvoti ir apie tai, kad keliuose galima sukelti kur kas daugiau nuostolių – pavyzdžiui, nespėjus laiku sustoti, „įčiuožti“ į prabangaus automobilio galą. Nuostoliai tuomet gali siekti keliolika tūkstančių eurų, jau nebekalbant apie grėsmę pakenkti savo ar kitų sveikatai“, – teigia „Bigbank AS“ atstovas.
Padangų specialistai vieningai sutaria, kad vasarines padangas į žiemines keisti reikėtų nelaukiant paskutinės leistinos dienos (ar juo labiau vėluoti!). Vėlyvo rudens rytais, kai eismas vienas intensyviausių, oro temperatūra neretai siekia vos kelis laipsnius šilumos – tokiu metu žieminės padangos tarnaus efektyviau. Dieną, orui sušilus, automobilis dažniausiai stovi nenaudojamas, o vakare, kai reikia iš darbo vykti namo, vėl atšąla – taigi saugiau, turint žiemines padangas. Įvairių gamintojų atstovai sutaria, kad esant žemesnei nei 7 laipsnių oro temperatūrai, efektyviau dirba žieminės padangos, o kai ji aukštesnė – vasarinės.
Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) kiekvienų metų lapkritį atlieka reidus, kurių metu tikrina, ar vairuotojai jau pakeitė automobilių padangas žieminėmis. Praėjusiais metais tikrinant lapkričio 5–10 d. (tuo metu aplinkos temperatūra jau buvo palankesnė žieminėms padangoms, tačiau važinėti vasarinėmis dar buvo leistina), 16 proc. automobilių buvo su vasarinėmis padangomis. Lapkričio 11–15 d. tokių buvo likę 10,7 proc.