Daiktai, kuriuos vieni žmonės išmeta, kitiems gali būti labai reikalingi. Tuo neabejoja Alytaus regipono atliekų tvarkymo centras (ARATC), pirmasis šalyje įrengęs naudotų daiktų keitimosi paviljonus ir jau pradėjęs tokių daiktų mainų punkto statybas.
„Ši veikla labai svarbi ir ekologiniu, ir socialiniu požiūriu. Mūsų visuomenėje yra žmonių, kurie neišgali nusipirkti net ir būtiniausių daiktų. Taip pat yra žmonių, kurie siekia mažinti vartojimą ir pirmenybę teikia naudotiems, o ne naujiems daiktams”, – sakė ARATC direktorius Algirdas Reipas.
Anot jo, tokie žmonės jau atranda naudotų daiktų paviljonus, kurie yra įrengti visose Alytaus regione veikiančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Tokių aikštelių regione iš viso yra devyniolika.
Naudotų daiktų keitimosi punktai jose veikia jau pora mėnesių. Šiuose punktuose gyventojai gali palikti jiems jau nereikalingus daiktus: baldus, buities įrangą, drabužius. Ieškantys tokių daiktų ar tiesiog nenorintys naujų pirkti žmonės čia gali pasiimti tai, kas jiems reikalinga. Paslauga visiškai nieko nekainuoja tiek norintiems daiktus palikti, tiek norintiems juos pasiimti.
Paviljonus aptarnauja atliekų surinkimo aikštelių darbuotojai. Jei gyventojai atvežą gerų daiktų, darbutojai paprašo juos dėti ne į atliekų konteinerius, kaip būdavo anksčiau, o neša juos į paviljoną, iš kur tuos daiktus kiti žmonės gali pasiimti.
ARATC vadovas A. Reipas pripažino, kad prieš statant daiktų keitimosi paviljonus, buvo daug svarstymų, diskusijų su įmonės valdyba. Buvo ir abejonių, ar tokie punktai, veikiantys daugelyje Europos šalių miestų, pas mus pasiteisins. Tačiau pirmieji paviljonų veiklos mėnesiai tokias abejones išsklaidė.
Jau atsiranda žmonių, kuriems apsilankyti tokiame paviljone ir apsižiūrėti, ar nėra atvežtų gerų daiktų, tampa savotišku įpročiu. Čia paliktų daiktų jau žvalgosi ir nagingi meistrai, kurie juos pasiėmę gali sutaisyti, atnaujinti ir naudoti savo nuožiūra.
Per pirmus pora mėnesių pastebėta, kad kol kas didžiausią paklausą turi baldai, ypač skirti miegui. Pavyzdžiui, pasitaikė, kad iš Varėnoje esančio pavijono per vieną dieną buvo paimtos net trys sofos-lovos.
Į naudotų daiktų paviljonus galima atvežti ir patalynės, dėvėti tinkamų drabužių. Tik jie turėtų būti išskalbti, tvarkingi. Šiuose paviljonuose nėra galimybės dezinfekuoti drabužių, bet tą daryti bus galima naudotų daiktų keitimosi punkte, kuris jau pradėtas statyti Alytaus rajone Takniškių kaime esančiame regioniniame atliekų tvarkymo technologijų miestelyje.
Šiame punkte bus ir skalbykla, ir drabužių dezinfekavimo įrenginiai. Čia bus tvarkomi ir kiti atvežti daiktai: remontuojami apgadinti baldai, buities technika, dalimis ardoma naudojimui netinkama elektros ir elektronikos įranga.
„Kol kas dar svarstoma, kokiu pagrindu bus bendradarbiaujama su meistrais, galinčiais tvarkyti naudotus daiktus, ir ieškoma optimliausio sprendimo, kuris būtų ir socialiai, ir ekonomiškai naudingas”, – kalbėjo A. Reipas.
Regioninis daiktų keitimosi punktas turėtų būti pastatytas kitų metų pradžioje. Jį įrengus, bus sukurta ir internetinė daiktų dalijimosi platforma, kad mainų naudotais daiktais procesas būtų aktyvus, patrauklus ir lankstus.
Galimybė įgyvendinti keitimosi naudotais daiktais projektus atsirado nuo šių metų vidurio, įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, numatantiems, kad pakartotinis daiktų naudojimas yra tolygus jų perdirbimui.
Iki tol teisės aktuose nebuvo numatyta galimybės į atliekų surinkimo aikšteles atvežtų daiktų atiduoti tolesniam naudojimui. Jie visi buvo buvo priimami tik kaip atliekos, kurias buvo privalu perduoti atliekų tvarkytojams.
Nuo šių metų liepos į aikšteles atvežti tinkami naudoti daiktai gali būti atiduodami tolesniam naudojimui, išrašant tai patvirtinantį dokumentą ir įtraukiant juos į perdirbtų atliekų kiekį.
„Tai – tikrai labai reikalingas ir sveikintinas sprendimas, kuris užtikrina ir ekologiškesnį, ir racionalesnį vartojimą. Iki šiol ne kartą yra buvę atvejų, kai į atliekų surinkimo aikšteles būdavo atvežama dar tikrai gerų, naudoti tinkamų daiktų, kuriuos žmonės norėdavo pasiimti, bet darbuotojai negalėdavo to leisti, nes tai prieštaravo įstatymams”, – kalbėjo A. Reipas, neabejojantis jau veikiančių daiktų keitimosi paviljonų ir statomo jų mainų punkto nauda ir perspektyvomis.
Susijęstraipsniai
