Maltos ordino pagalbos tarnyba, įkurta 1991 metais, yra viena didžiausių nevyriausybinių organizacijų , vienijanti daugiau kaip 1 t8kst. 500 savanorių ir veikianti 40 Lietuvos vietovių.
Ypatingai jautrias ir skausmingas žmonių istorijas pasakoja Maltos ordino pagalbos tarnybos Pivašiūnų ir Simno padalinių vadovė Laima Žemaitienė.
– Miela Laimute, esate žmogus šviesulys, kuris negaili jėgų, energijos ir savo gerumu apgaubiate tuos, kurie ypatingai stokoja ne tik paprasto pokalbio, bet ir žemiškų dalykų – duonos ant stalo ar dubenėlio sriubos. Kodėl renkatės šį gana nelengvą kelią?
– Lietuvos maltiečių tikslas – padėti skurstantiems, vargstantiems , ligoniams, neįgaliesiems, atkreipti visuomenės dėmesį į pagalbos jiems reikalingumą. Tą ir darome, su didžiausiu nuoširdumu, o kartais, deja, ir liūdesiu, kad ne visada galime padėti, mat riboja labai banalus dalykas – pinigai.
Baigiau mokytojos kadenciją po 32 metų ir panirau į šią veiklą. Maniau, veiklausiu dvi dienas per savaitę – vieną Simne, kitą Pivašiūnuose. Tačiau darbas verda visą savaitę. Dėkinga Pivašiūnų klebonui mons. Vincui Baubliui, kuris mielai pagelbsti, pataria, gerai žino ir pažįsta savo parapijiečių bėdas, sunkumus. Paprašo, kam reiktų pagelbėti, nuvyksta drauge, parodo, kur ta šeima gyvena.
Neseniai buvo „Maisto banko“ akcija. Negalėjau nedalyvaut – juk visi produktai bus skirti žmonėms. Kiek džiaugsmo bus namuose, kai stalas praturtės maisto produktais. Surinkti vieną, o po to dokumentai – suskaičiuoti ne tik vienetais, bet ir gramais… Taigi bus dokumentai sutvarkyti, o po to išdalinti produktai.
– Artėja šaltasis metų sezonas – ar turėsite galimybes aplankyti nepasiturinčius?
– O kaip gi kitaip. Aš važinėju savo automobiliu jau septyneri metai. Tačiau pavažinėjau 2-3 metus miško keliukais, kaimo vieškeliukais ir šią vasarą mašina pradėjo byrėti… Bijau, kad sustos visai. Taigi, svajoju apie naują mašinytę ir tikiu, kad stebuklų būna… Juk be mašinos kaimo žmonių nepradžiuginsi, nepadėsi ir nepasieksi.
Turiu kelis savanorius Pivašiūnuose ir Simne, tačiau taip palengvėtų, jei dar kažkas padėtų. Mokiniai gerai, jie šaunūs Simne, Pivašiūnuose – trūksta ugnelės. Tačiau suaugę savanoriai ir jei dar su mašina – būtų tikra pagalba rajono maltiečiams.
– Regis, 21 amžiuje jau neturėtų būti visai vienišų, skurstančių žmonių… Tačiau jūsų veikla rodo, kad visa tai realybė. Kokios istorijos jus labiausiai šokiruoja?
– Išskirčiau Vytauto istoriją. Kai pirmą kartą važiavau aplankyti žmogų , gyvenantį garaže, pravažiavau ir net nepagalvojau, kad šiandien žmogus gali gyventi tokiame būste. Tai tik metalinis garažas ir daugiau nieko… Kai važiavau dar kartą ieškoti šio Pivašiūnų seniūnijos gyventojo, radau nerakintas duris. Viduje – savadarbė sumūryta krosnelė, kuri padeda žiemą nesušalti… lova, spinta ir spintelė. Taip pat tėvų likę šventieji paveikslai. Kai pravėriau duris, pasitiko žmogus, klausiančiom akim: „Ko norėtum?“.
Su Vytautu bendraujame treti metai. Jis dalinasi savo kasdienybe, sunkumais, laukia atvežtų lauktuvių- maisto, karštos sriubos. Vyriškis jau 15 metų šiame garaže-kambarėlyje, bėga jo gyvenimo dienos ir metai. Dabar jau maltiečių draugystė bei dovanos viena iš išskirtinių Vytauto savaitės dienų. Sužinojusi, kad jis neturi elektros, tik žvakių šviesoje gyvena jau 15 metų, negalėjau patikėti. Šių metų pavasarį pradėjau rūpintis šia „tamsybės” problema ir pavyko. Šiandien Vytautas turi elektrą, žino, kad reikia taupyti dėl apmokėjimo. O darbas, tai dienos, kai ūkininkas paprašo padirbėti…
– Ar dažniausiai vieniši ir skursta senyvo amžiaus žmonės?
– Taip, dažniausiai. Dabar – ir emigracijos rykštė prisideda. Tačiau būna ir tiesiog nelaimingų, nesusiklosčiusių likimų. Turime vieną maltiečių draugą, kuris Pivašiūnų seniūnijoje gyvena apleistame name. Pirmieji susitikimai šokiravo, negalėjau patikėti, kad taip gyvena žmonės. Jis man sako: „Tu dėl manęs taip važiuoji, vargsti”. Tai rodo, kad žmogus turi gailestingumo, supratimo. Džiaugiuos, kad šią vasarą galėjome jam padėt – naujas čiužinys, šilta patalynė, naujas virduliukas, elektrinė plytelė, nauja spintelė, sutvarkyti visi langai, supirktos plytos naujai krosniai, sumūrytas naujas kaminas… taigi Bronislovas kiekvieną ketvirtadienį sulaukia karštos sriubos termosą, duonelės, maisto produktų.
Būna, kad žmonės vienišais tampa po sutuoktinio mirties. Toks senelis yra Pivašiūnų seniūnijoje. Senukas jau treti metai gyvena vienas, nes žmona mirė. Sunkūs buvo metai po žmonos mirties, todėl ir mūsų draudystė buvo labai reikalinga. Sriubos dubenėlis, bendrystės valandėlė padėjo kilti gyvenimui ir šiandien esu reikalinga ir laukiama…
Tame pačiame kaime yra šeima, kuriai labai reikalinga pagalba. Mama jau niekur viena negalinti išeiti dėl sveikatos, senatvės, vyras neįgalus (aklas) daugiausia gulintis, tačiau su kitų pagalba gali ateiti iki virtuvės. Sūnus taip pat neįgalus. Džiaugiuosi, kad galiu palengvint dalią mamai, palikdama karštą sriubą, produktus maisto.
Tame pačiame kaime šiomis dienomis, jau žinau, kad atversiu naujas namų duris, nes vienai moteriai nupjauta koja, šeima sunkiai verčiasi.
Mikalavo kaime visad laukia močiutė su neįgaliu sūnumi. Kita močiutė, su trim proanūkiais, visad džiaugiasi, jei aplankau su dovanomis.
– Tikiu, jog itin džiaugiatės, kai pavyksta padėti.
– Didžiausias atpildas – žmonių akys, kuriose viskas atsispindi. Žmonės iš tiesų nuoširdžiai dėkingi už visą rodomą gerumą. Pivašiūnuose draugaujame su Valdo šeima, kuris 10 metų guli patale, nes sulaužytas stuburas. Prieš du metus suorganizavome ir išasfaltavome kelią nuo jo namų iki kelio, kad galėtų neįgaliuoju vežimėliu saugiai nusileist nuo kalnelio. Dėkingi rėmėjams. Vienas iš jų – buvęs UAB „Lankava“ vadovas A. A. Albinas Jurgelionis.
Šių metų gegužės mėnesį Pivašiūnų parapijos gyventojai- neįgali Ina ir jos vyras Mindaugas už maltiečių Lurdo žvakių akcijos aukas galėjo išvykti į piligriminę kelionę.
Padaryta daug, sunku visus ir atminti. Aš papasakojau tik apie Pivašiūnų seniūniją. O kur dar Simnas…
– „Lankava" skelbia tradicine tapusią „Gerumo žvaigždės“ akciją. Pirkdami prekes pažymėtas gerumo žvaigždės ženklu, žmonės parems Maltos ordino pagalbos tarnybos Simno ir Pivašiūnų grupes. Tikiu, jog tos paramos Jums labai reikia?
– Taigi, praveri vienišų, skurdžiai gyvenančių žmonių duris ir pradedi gyvent jų gyvenimą, spręst jų bėdas, išklausai ir bandai pagelbėt. Tačiau be pinigų – tu esi bejėgis. Kviečiu visus, kurie galite – užsukite į mūsų vietos verslininkų Lankavos prekybos miestelį, nes kuo daugiau pirksite, tuo daugiau vienišų žmonių pajus pagalbą. Šių metų akcija vyks nuo lapkričio 2 dienos iki gruodžio 24 dienos. Iš anksto esame visiems dėkingi.
