Meilės paviliotos. Būtent meilė iš Londono į gimtąjį Alytų atviliojo Auridą Jurevičienę (25 m.) ir Dovilę Krušnienę (32 m.). Iki tol viena kitos nepažinojusios, jos ne tik tapo geromis draugėmis, bet ir sugebėjo užkurti gėlių verslą „Flower power“, apie kurį kalbama ir sostinėje.
Aurida: „Į Londoną iš Alytaus emigravau baigusi 8 klasę. O į Alytų atgal prieš trejus metus atviliojo meilė. Per vasaros atostogas čia sutikau savo vyrą. Ir nebereikėjo Londono galimybių, reikėjo Alytaus ir jo.“
Dovilė: „Aš irgi bandžiau įsitvirtinti Anglijoje, bet vis grįždavau į Alytų. Čia įsimylėjau, gimė dukrytė. Kai susitikom su Aurida, jau buvau šaknis įleidusi Dzūkijoje, darbavausi sendaikčių butike. Ir štai mes, dvi buvusios emigrantės, susidraugavome. Aurida vis kalbėdavo, kad turime sugalvoti veiklą, kuri teiktų džiaugsmo.“
Aurida: „Studijavau grafikos dizainą, mokėjau maketuoti, grįžusi dirbau su reklama feisbuke, paskui radau darbą vietiniuose mados namuose. Norėjosi kažko savo, bet vis nesugalvojau, ko.“
Dovilė: „Viskas vyko labai natūraliai. Ėjau į gimtadienį. Pamaniau: kaip būtų faina kažką ypatingo iš gėlių pagaminti, ne eilinę puokštę. Gal į dėžutę gėles sudėti? Tik niekur neradau tinkamos. Specialiai vykau į Kauną, dekoracijų parduotuvėje įsigijau apvalią dėžutę ir kempinę gėlėms susmaigstyti. Tada su Aurida sudėliojom puokštę, pridėjom macarons sausainiukų.“
Aurida: „Kai atidengėme savo kūrinį, visi nustebo. Paskui užgriuvo prašymai pagaminti tokių puokščių-siurprizų. Dešimtimis skambino. Va, ką reiškia, kai nedideliame miestelyje atsiranda kažkas naujo. Sakiau Dovilei: „Reikia kažką daryti.“ Abi turėjom darbus, bet pražiopsoti geros progos nesinorėjo. Sugalvojome verslo pavadinimą, sukūriau „Flower Power“ feisbuko puslapį.“
Dovilė: „Prieš darbą ir po jo lėkdavom į butą kitame Alytaus gale, kur gaminom puokštes. Jas išvežiodavom per pietų pertrauką. Nei valandų, nei laiko dirbdamos neskaičiavome ir neskaičiuojame iki dabar.“
Aurida: „Parašo klientas, kad per valandą puokštės nori, ir bėgu per lietų tekina. Po pusmečio tokio lakstymo nutariau išeiti iš darbo. Dovilė pasekė mano pavyzdžiu ir atsidavėme tik gėlėms. Baigėme Kaune floristiką, kad turėtume išsilavinimą, nes iki tol dirbome pagal savo estetikos standartus. Dabar mus vertina ne tik vietiniai. Net kauniečiai ir vilniečiai ieško progų prasukti pro Alytų, kad paimtų mūsų puokščių. Be to, jau ėmėm ir renginių erdves gėlėmis dekoruoti.“
Dovilė: „Juokėmės, kad kai pas mus atvažiuosite fotografuoti, salone nebeturėsime puokščių – visos bus išgraibstytos. Mums niekada nereikia likučių nei į namus vilkti, nei į bažnyčią. Apsiskaičiuojame, kiek reikės. Tik kartais su baime į darbo pabaigą kuždamės: „Jei staiga užgrius klientas, kaip jam reikės pasakyti, kad nebeturime gėlių?“
Aurida: „Grįžti į Alytų buvo protingiausias sprendimas gyvenime. Man tiek gerų dalykų čia atsitiko, kad net nesvajojau.“
Kalbėjosi Agnė Pačekajė, „Happy 365“