I Alytuje Nemuno kaimynystėje esantis ir daugiau nei 100 hektarų užimantis aerodromas yra daug ką viliojantis žemės sklypas. Daugiau kaip prieš pusantrų metų miesto tarybai buvo pristatyta aerodromo vizija ne tik su moderniu aviacijai pritaikytu objektu, bet ir pramogoms, apgyvendinimui skirtais statiniais, sporto ir renginių zonomis.
Parengtoje galimybių studijoje dėl kai kurių objektų, tarp jų ir Pramonės parko plėtros, šiam parkui plėsti arba laisvajai ekonominei zonai įkurti kaip patraukliausia teritorija buvo nurodytas aerodromas. Tačiau egzistuoja dvi kliūtys realizuoti vizijas ir idėjas – aerodromo žemės priklausomybė aviatoriams ir jo priskyrimas šalies strateginės svarbos objektams.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius šį pavasarį vienašališkai nutraukė valstybinės aerodromo žemės panaudos sutartį su šio aviacijai skirto objekto valdytoja asociacija Alytaus aeroklubu. Pastarasis kreipėsi į teismą dėl tokio žemėtvarkininkų veiksmo, ir kol kas norai iš aviatorių atimti aerodromą tramdomi, – šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas žemėtvarkininkų sumanymą nutraukti žemės panaudos sutartį pripažino neteisėtu.
Praėjusių metų sausio pabaigoje Alytaus miesto tarybos posėdyje buvo pristatyta aerodromo vizija, kurią parengė mero Vytauto Grigaravičiaus potvarkiu sudaryta darbo grupė dėl šio objekto plėtros galimybių. Grupėje dirbo tarybos nariai Sigitas Leonavičius, Jurgis Krasnickas, Gintarė Rimkutė-Merčaitienė, savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Neringa Rinkevičiūtė ir verslininkas pilotas-konsultantas Andrius Stasiukynas.
Pagal darbo grupės viziją aerodrome turėtų atsirasti septynios zonos: paties aerodromo infrastruktūra, parasparnių aikštelė ir pramoginė aviacija, viešbutis ir kempingas, auto-, motosporto varžybų, kartingų trasos, atviras vandens pramogų ir sporto kompleksas, sporto ir renginių zonos. Šiems objektams įrengti būtų panaudojamos europinių fondų, valstybės, savivaldybės biudžetų, taip pat privačios lėšos.
Ne vienas tarybos narys tokią aerodromo viziją vertino skeptiškai, jos pristatymas net buvo pavadintas geru vizionierišku koncertu. Tačiau vizijos baigėsi tik pristatymu, nes aerodromo žemė priklauso valstybei, o Nacionalinė žemės tarnyba, kaip šios žemės valdytoja, aerodromo sklypą pagal panaudos sutartį yra suteikusi asociacijai Alytaus aeroklubui.
Netrukus nuo vizijų pereita prie galimybių studijos, kurioje numatytas jau daug konkretesnis aerodromo panaudojimas. Miesto savivaldybės administracija, vykdydama tarybos užduotį – parengti galimybių studiją dėl kai kurių objektų, tarp jų ir Pramonės parko plėtros, viešųjų pirkimų būdu parinko šią studiją galinčią parengti įmonę – Vilniaus bendrovę „Strategy Labs“.
Šį pavasarį bendrovės atstovai, galimybių studiją pristatydami miesto tarybai, kaip patraukliausią teritoriją Pramonės parko plėtrai arba laisvosios ekonominės zonos įkūrimui nurodė aerodromą. Tai didžiausia, daugiau nei 100 hektarų turinti, neužstatyta teritorija, su ja geras susisiekimas. O pagrindinis trūkumas – šioje teritorijoje veikia šalies strateginės svarbos objektas aerodromas.
Asociacijos Alytaus aeroklubas valdomas aerodromas tampa didžiausia kliūtimi savivaldybės atstovų sumanymams ir jos pasamdytų plėtros galimybių studijų rengėjų pasiūlymams. Lieka vienas kelias – visais įmanomais būdais siekti aerodromo žemės sklypo perėmimo. Tokiu būdu tikėtina, kad nustotų gyvuoti ir Alytaus aviatorių klubas, nes kokia gali būti jo veikla neturint aerodromo.
Šių metų kovo pabaigoje Alytaus aeroklubą pasiekė Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus raštas, kuriuo informuojama, kad vienašališkai nutraukta 2010 metų birželio viduryje pasirašyta valstybinės aerodromo žemės panaudos sutartis. Vadovaujantis šia sutartimi, aeroklubui 68 metams buvo perduota neatlygintinai naudotis 102 hektarų žemės sklypu I Alytuje, Miškininkų gatvėje.
Sutarties nutraukimo motyvas – praėjusių metų sausio viduryje pasibaigusi aerodromo statinių panaudos sutartis su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nors aeroklubas baigiantis statinių ir kito turto panaudos sutarčiai kreipėsi į departamentą ją pratęsti penkeriems ar dešimčiai metų, tačiau gavo atsakymą, kad dėl teisės aktų reikalavimų negali jos pratęsti. O pagal panaudos sutartį departamentas aeroklubui kaip valstybės turtą yra perdavęs laikinai valdyti aštuonis aerodrome esančius pastatus, 15 orlaivių ir 2 sklandytuvines priekabas.
Alytaus aeroklubas žemėtvarkininkų įsakymą vienašališkai nutraukti aerodromo žemės panaudos sutartį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, – prašė jį pripažinti neteisėtu ir panaikinti.
Šią savaitę aeroklubas sulaukė palankaus sprendimo.
Civilinės bylos nagrinėjimo metu Kūno kultūros ir sporto departamentas neprieštaravo dėl aeroklubo pareikštų reikalavimų panaikinti žemėtvarkininkų įsakymą, nurodė, kad aeroklubui perduotas turtas nereikalingas funkcijoms vykdyti. Departamentas neturi pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių šį turtą efektyviai valdyti.
Kadangi pasibaigus departamento panaudos sutarčiai su aeroklubu, šis jo negrąžino, o departamentas nesiėmė veiksmų, kad tas turtas būtų grąžintas, pagal Civilinį kodeksą sutartis laikoma galiojanti, ji tapo neterminuota. Tai konstatavo teismas. Žemėtvarkininkai bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir neįrodinėjo, kad aerodromo žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį pasibaigus statinių ir aviacijai reikalingos technikos panaudos sutarčiai.
Todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus įsakymą dėl vienašališkai nutrauktos valstybinės žemės panaudos sutarties su Alytaus aeroklubu pripažino neteisėtu ir jį panaikino. Iš šios tarnybos aeroklubo naudai priteista beveik 2 tūkst. 500 eurų bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjos Ilonos Marčinskienės teigimu, dėl apskundimo dar bus sprendžiama. Jei Nacionalinei žemės tarnybai per teismus pavyktų nutraukti aerodromo žemės panaudos sutartį su aeroklubu, jį perimti be kliūčių galėtų pretenduoti miesto savivaldybė.
Kol kas Dzūkijos sostinės aviatoriams pavyksta apginti nuo 1939-ųjų Alytuje veikiantį aerodromą.
Alma Mosteikaitė, „Alytaus naujienos“