1 c Alytus
Antradienis, Gruodžio 11d.
Laisvalaikis ir kultūra
2018 Spalio 1d.
0

Kiniją sužavėjusi Koršunovo „Katedra“ pagal Marcinkevičių

titleNuotraukų galerijaRež. O. Koršunovo spektaklis pagal Just. Marcinkevičiaus „Katedrą“ atnaujintoje didžiojoje AKKC rūmų salėje bus rodomas spalio 10 ir 11 dienomisD. Matvejevo nuotr.

Spalio 10 ir 11 dienomis į Alytaus kultūros ir komunikacijos centrą (AKKC) atvyksta Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Katedra“.

Tai - pasirinkimas visiems, pasiilgusiems prasmingų temų, prasmingo teatro ir puikios aktorių vaidybos. Spektaklį pagal vieną žinomiausių Justino Marcinkevičiaus dramų pastatė režisierius Oskaras Koršunovas. Moderniai pažvelgęs ir klasikinį kūrinį, jis šiuolaikine teatro kalba pristato amžinąsias temas.

Spektaklyje atskleidžiama Vilniaus katedros architekto – Lauryno Stuokos-Gucevičiaus – istorija, paliečiamos 1863-ųjų sukilimo temos. „Katedros“ veiksmas prasideda nuo jaunojo Lauryno, kurį vaidina aktorius Marius Repšys, ir tuometinio Vilniaus vyskupo Masalskio, įkūnijamo aktoriaus Vytauto Anužio, susitikimo. Vyskupas užsako jauno architekto sukurti eskizą būsimai katedrai, kuri pašlovintų Viešpatį ir jį patį. Idealizmo kupinas Laurynas užsakymą priima, bet greit susiduria su kūrėjo dilemomis. Idealiai sugriūva, paaiškėja vyskupo „nešventi“ darbai ir turtai, draugai kritikuoja Lauryną, vieni pavydėdami, kiti matydami pasipūtimą.

Pagrindinis herojus ieško atsakymų į jį kankinančius klausimus ir labiausiai susigraudina išgirdęs aklo smuikininko (akt. Saulius Bareikis) dainą apie grūšią. Laurynas prašo parduoti jam šią jautrią dainą, bet vargeta nesutinka – jam kūryba ir nepriklausomybė svarbiau už pinigus. O kas svarbu Laurynui?

Režisierius O. Koršunovas sako: „Marcinkevičius per istorinę praeitį tiksliai įvardijo savo laiką. Deja, jo įžvalgos šiandien mums vėl skausmingai aktualios. Lauryno Gucevičiaus laikais Katedra buvo sugriauta, Marcinkevičiaus laiku ji buvo atimta, o dabar ji tiesiog užmiršta. Tokia, kokią ją įsivaizdavo Gucevičius ir Marcinkevičius. Jungianti ir telkianti žmones ne tik kaip tikėjimo, bet ir kaip kultūros simbolis. Tačiau per Katedros įvaizdį ir jo praradimą matome, kaip kartojasi mūsų istorijos ratas. Atsimenu, kai Sąjūdis sugrąžino Katedros idėją. Tada buvo daug tikėjimo Tėvynės ateitimi. Dabar matome daug nusivylimo. Mes esame Europoje, tačiau tampam tamsūs, provincialūs, nepatenkinti ir be ambicijų. Šiandieninė Lietuva panašėja į kraštą, į kurį Marcinkevičiaus pjesėje sugrįžta Laurynas. Tačiau suvokdami istorijos rato neišvengiamumą šiandien vėl ryžtamės atmerkti akis ir pamatyti Katedros viziją kaip kometą, kurią anuomet išvydo Laurynas“.

Režisierius dramoje mato ir kitą svarbią temą: „Man įdomiausias – kuriantis žmogus. Kūryba yra dieviškoji ir kartu demoniškoji žmogaus savybė. Per ją žmogus įprasmina savo būtį. Todėl man tai – viena svarbiausių temų. Kurdamas esi gyvas ir imlus pasauliui, bet ir degini save. Talentas yra ne tik dovana, bet ir kryžius. Per šią temą šiandien atrandu ir Justiną Marcinkevičių – jo Laurynas savo talentą neša kaip kryžių“.

Šio spektaklio rodymas Kinijos sostinėje Pekine 2016 metais sulaukė didelių žiūrovų ovacijų. Atrodo visai kitokioje kultūroje gyvenantys kinai puikiai suprato spektaklio temas. „Po  susitikimo su žiūrovais ir kūrėjais, iš jų klausimų ir domėjimosi, pamačiau, kaip giliai jie suprato spektaklį ir koks seklus mūsų požiūris į Justiną Marcinkevičių. Galvojam, kad jis tik tautinis poetas, jo trilogija tautinė, o „Katedra“ vos ne silpniausia trilogijos dalis. Aš visad intuityviai maniau, kad tai – vienas giliausių ir universaliausių jo kūrinių. To patvirtinimas įvyko labai toli nuo Lietuvos. Stebėdamas spektaklį Kinijoje, kuri nors ir yra laisvos rinkos, bet visgi komunistinė šalis, kurioje yra nemažai cenzūros, pajutau šios pjesės aštrumą ir tai, kaip ji galėjo būti suvokiama tada, kai buvo parašyta. Panašios sistemos aplinkoje. Laisvės, kūrybos, sukilimo, santykio su tikėjimu, su valdžia temos...  Mes jau „atšipę“ nuo tų temų, o kinai tai suvokė labai aštriai. Akivaizdu, kad „Katedros“ temos yra universalios ir žmogiškos, neapsiriboja nacionaliniu patetizmu. Pekine supratau, kaip kartais svarbu pažiūrėti į viską iš šalies, ir tik atsitraukus pamatai esmę“, – sako spektaklio režisierius O. Koršunovas.

Įspūdingą spektaklio scenografiją sukūrė Vytautas Narbutas, jautrią muziką parašė Antanas Jasenka, kostiumų autorė – Sandra Straukaitė. Vaizdo projekcijas kūrė Rimas Sakalauskas, šviesų dizainą – Eugenijus Sabaliauskas, judesį – Vesta Grabštaitė. Spektaklyje vaidina Marius Repšys, Vytautas Anužis, Toma Vaškevičiūtė, Vytautas Rumšas, Darius Meškauskas, Vitalija Mockevičiūtė, Arūnas Sakalauskas, Martynas Nedzinskas ir kiti.

Spektaklis „Katedra“ atnaujintoje didžiojoje AKKC rūmų salėje - spalio 10 d. (trečiadienį) 18 val. ir spalio 11 d. (ketvirtadienį) 13 val. Bilietus galima įsigyti internetu www.tiketa.lt ir „Tiketos“ kasose.

Fotogalerija

  • photo-D.Matvejevas©
  • photo-D.Matvejevas©
  • photo-D.Matvejevas©
  • photo-D.Matvejevas©

Komentarai

0
Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!

Šią savaitę Dzūkijoje

  • Pats geriausias šou
  • KOSTAS SMORIGINAS TRIO. GERIAUSIŲ DAINŲ KONCERTAS