I Alytuje, „Baltame mūre“ esančioje archeologinėje ekspozicijoje, paskutinį rugsėjo trečiadienį – vietos gyventojos, 4-osios mokyklos (dabar – Piliakalnio progimnazija) auklėtinės Birutės Malaškevičiūtės sukurtų knygų pristatymas.
Šiuolaikiniame „bėgimo“ pasaulyje, su kaimynais neretai esame net nepažįstami, o kaip galima nepažinoti rašytojos, kuri ne tik žino, tačiau ir kuria miesto istoriją, valdo šmaikštų žodį, o kartais nevengianti drąsių palyginimų ar net originalių prasimanymų, didelį ar mažą alytiškį tiesiog traukte įtraukia į pasakojamą miesto istoriją.
Kiekvieno miesto istorija savita, turtinga ir įdomi, o kad ji keltų smalsumą kiekvienam miesto gyventojui ar svečiui, tenka pasirinkti tik tinkamą pasakojimo būdą. Galima pasakoti dokumentuotą versiją pažeriant daugybę faktų, pasigiriant praeities pasiekimais, įžymybėmis, miesto pastatais, tačiau šią versiją papildžius kasdienybės istorija, kasdieniais nutikimais, ji virsta įtaigiu, intriguojamu ir įdomiu pasakojimu.
Naujausia Birutės Malaškevičiūtės knyga – „Kasdieniai nutikimai tarpukario Alytuje“. „Pasakojant Alytaus tarpukario istoriją, kasdieniai nutikimai – būtinybė!“, – įsitikinusi autorė, tokiu teiginiu tarsi vėl pašiaušianti istorikus, kuriems „kasdieniniai nutikimai“ – tik nepatikrinti, o gal net ir istorinės tiesos neatitinkantys faktai.
Fantazijos, išmonės nestokojančiai rašytojai Alytaus kasdienybės perliukai, rodos – svarbiau nei sausi istoriniai faktai. Birutė, savyje jau daug metų mėginanti suvaldyti istorikę, rašytoją ir gidę, panašu, kad išties renkasi ne vien „sausus“, nenuginčijamus argumentus, o žmonėse išlikusius pasakojimus, matyt, buvusius tiek populiarius, iki šiol iš lūpų į lūpas porintojų perduodamas poringes, jau virtusias arba dar virsiančias Alytaus legendomis.
„Kasdienybės istoriją kūrė paprasti miestiečiai. Jei jums įdomu, kaip miestas gyveno tarpukariu, ką veikė mieste gyvenę žmonės, ir dar daugelis klausimų: kaip, kur, ką, atsakymus rasite naujojoje knygoje“, – Alytaus kasdienybės istoriją savo knygoje „Kasdieniai nutikimai tarpukario Alytuje“ pristato autorė, į leidinį taip pat patalpinusi senas miesto nuotraukas, atvirukus, karikatūras, ir dokumentus.
Tarp Birutės atrastų istorijų – ir Alytaus miesto sodas 1930 metais, kai čia nuolat ganėsi „piliečių karvės, paršai ir kiti gyvuliai“, o policija buvo bejėgė ką nors pakeisti, nes nebuvo „tai draudžiančio parėdymo ar įsakymo“. Dar vienas autorės atrastas Alytaus praeities perliukas – kurorto istorija apie sparčiai plitusius atviresnius moteriškus maudymosi kostiumėlius? Jeigu tai tiesa, tarpukario moteriai stilingai jaustis pliaže užteko prie maudymosi kepurėlės prisiklijuoti kelias plaukų garbanas, „nes jos priduoda moters veidui natūralumo“?
„Kaip Alytėlis Alytų pažino“ – dar viena B. Malaškevičiūtės knyga „džiazuoti“ miesto istorija mokanti vaikus. Žaismingai, gausiai iliustruota pirmoji knygelė vaikams apie Alytaus miesto istoriją dėl savo įdomaus, įtraukiančio pasakojimo ne vienam jau pakeitė istorijos vadovėlį. Istorikus galbūt tai vėl gali siutinti ar net šokiruoti, bet Alytėlis knygoje – ne koks nors kunigaikštis, o smalsus pelėdžiukas, jis keliauja po gimtąjį Alytų ir sužino daug įdomių, kuriais dalijasi su skaitytojais, tarp kurių – jau sutinkami ne vien mažieji, bet ir jų suaugę artimieji.