Grįžimas į mokyklą po vasaros atostogų ne visiems yra tik susitikimas su klasės draugais ir džiugios akimirkos. Būseną, ypatingai vaikų, veikia po atostogų visiškai pasikeitęs dienos laikas, kuriame laisvalaikiui lieka mažiau nei buvo vasarą.
Pasak psichologų, atostogos – tai malonumai ir poilsis, todėl grįžimas į mokslo metus kai kam kelia ir nemalonius pojūčius. Vaikai negali daryti to, ko nori, tad kyla stresas. Jo lygis po atostogų priklauso ir nuo to, ką veikai jaučia savo mokyklai, darželiui.
Stresas vaikams gali pasireikšti labai formomis, todėl reikia stebėti savo atžalą ir reaguoti į tuos vaiko pokyčius, kurie nebuvo pastebimi anksčiau. Daugelis vaikų tampa jautresniais, vengti su mokslu susijusių dalykų, gali pasitaikyti ir agresijos momentų.
Pokyčiai gali būti susiję ir su fizine sveikata – gali prasidėti mikčiojimas, krūpčiojimas, plaukų vyniojimas ant piršto ar dažnas seilių rijimas.
Mažesni vaikai gali grįžti prie kūdikiško elgesio – pradėti laikyti nykštį burnoje ar šlapintis lovoje. Tai rodo, kad vaikas yra emociškai įsitempęs.
Tėvams patariama vengti stresą keliančių replikų, o geriausia pagalba vaikui – jo paruošimas mokyklai, tad padėkime vaikams grįžti į mokslo metų ritmą.
Leiskime atostogaujančiam vaikui susirinkti mokymosi priemones, sąsiuvinius, sportinę aprangą. Neigti vaikų streso negalima – ypatingai stiprūs išgyvenimai gali išsekinti organizmą, susilpnėti imunitetas, sutrikti miegas, gali skaudėti galvą, atsirasti bėrimai ar pakilti temperatūra.