Antradienį – paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos seimo gynėjo, alytiškio Artūro Sakalausko 27-ųjų žūties metinių minėjimas.
Rugpjūčio 21 d. 18 val. – kario savanorio A. Sakalausko pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens.
Ceremonijoje kalbės ir A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, dalyvaus kiti artimieji, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, Nepriklausomybės akto signatarai, Seimo nariai, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės atstovai ir kiti.
Renginio metu bus atliekamas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute bus pagerbtas A. Sakalausko atminimas, nuaidės atminimo salvės, vyks gėlių padėjimo ceremonija, muzikinius kūrinius atliks Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.
Po ceremonijos Seimo antrųjų rūmų parodų galerijoje vyks A. Sakalausko artimųjų ir bendražygių, Laisvės gynėjų susitikimas. Renginio metu bus pristatyta fotografijų paroda „Karys savanoris Artūras Sakalauskas“, demonstruojami trumpametražiai filmai.
Parodoje Lietuvos parlamento gynėjo gyvenimo kelią pristato fotografijos iš Prano ir Genovaitės Sakalauskų šeimos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir fotografų Aleksandro Juozapaičio, Romo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Algirdo Sabaliausko asmeninių archyvų. Fotografijose taip pat buspristatomi 1991 m. rugpjūčio pučo įvykių kadrai – Lietuvos Nepriklausomybės gynimas, Lietuvos Respublikos Seimo gynėjai, sovietinė agresija prieš Nepriklausomą Lietuvos valstybę ir Nepriklausomybės triumfas. Paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 3 d.
Rugpjūčio 21 d. nuo 11 iki 20 val. lankytojams bus atvertas Sausio 13-osios memorialas Seime.
Alytuje buvo surengtas tradicinis A. Sakalausko atminimo futbolo turnyras.
Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Jo senelis Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius – šioje giminėje visą laiką buvo gyva atmintis apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas. A. Sakalausko vaikystė ir jaunystė prabėgo Dzūkijos sostinėje Alytuje: čia jis baigė mokslus Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir 9-ojoje profesinėje technikos mokykloje, degė aistra rankiniui Alytaus „Varsos“ komandoje. Iki lemtingų 1991 m. įvykių Artūras Sakalauskas dirbo Alytaus mašinų gamykloje.1991-ųjų sausio mėn. įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių, vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo. 1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti. Savanoris Artūras Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.