Gyvename globalizacijos laikotarpiu, kai daug šeimų, arba vienas iš tėvų, norėdami geriau gyventi, išvyksta dirbti į užsienį, dažnai savo vaikus palikdami be tinkamo auklėjimo, globos ar be visiškos priežiūros. Kiti tėvai, kad pragyventų, turi dirbti per kelis darbus, todėl jų vaikai auga vieni. Būna, kad vienas iš tėvų, arba abu netenka darbo, nesugeba arba nespėja persikvalifikuoti į kitą profesiją, arba pasineria į žalingus įpročius, todėl šeima atsiduria socialinėje atskirtyje.
Didėja susvetimėjimas, nyksta bendruomenės parama. Jaunimas atsiduria gatvėje. Globalizacijos proceso neigiami padariniai paliečia ypač didesnius miestus, neaplenkia ir Alytaus, todėl stebima tendencija, kad daugėja jaunų žmonių, kurie reikšmingą dalį savo laiko praleidžia gatvėje be tėvų ar globėjų priežiūros. Ypač padaugėja jaunimo, leidžiančio laiką gatvėje šiltuoju metų sezonu, kuomet jų užimtumas dėl pasibaigusių mokslo metų ar kitų švietimo programų pasibaigia. Kai kurie priešingai, nerasdami ar neieškodami prasmingos veiklos po pamokų, šaltuoju metų laiku būriuojasi tam tikrų įstaigų patalpose ir ten prasimano nusikalstamų ar netinkamo elgesio veiklų.
2018 m. liepos mėn. VŠĮ Alytaus miesto bendruomenės centras pradėjo įgyvendinti Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą darbo su gatvės jaunimu projektą „Laikas pokyčiams Alytuje“, siekiant sumažinti gatvėje laiką leidžiančio jaunimo (14-29 m. amžiaus) socialinę atskirtį ir didinti jų aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Darbas su jaunimu gatvėje – tai kryptingas darbas, kurio metu gatvės darbuotojai mezga santykius su atskirais jaunais žmonėmis ar jaunuolių grupėmis jų susibūrimo vietose, teikia asmeninę, socialinę, ugdomąją pagalbą arba nukreipia ir palydi jaunus žmones į jau egzistuojančias institucijas, organizacijas. Įgyvendinant projektą šiam darbui jau įdarbinti du socialiniai darbuotojai, turintys reikalingą išsilavinimą. Džiugu, kad darbo su gatvės jaunimu patirties jie jau turi iš ko pasimokyti: Alytaus miesto bendruomenės centro darbuotojai 2017 metais jau dirbo su jaunimu gatvėje Dainavos, Putinų ir Ulonų mikrorajonuose pagal INTERREG V-A Lietuvos ir Lenkijos finansuojamą programą, todėl gali perteikti savo patirtį. Be to, įgyvendinant naują projektą darbuotojams, siekiant didinti jų profesinę kompetenciją, numatyti kvalifikacijos kėlimo mokymai.
Šio projekto įgyvendinimui pasirinktos 3 Alytaus seniūnaitijos (Dainavos, Senamiesčio ir Kurorto), kuriose gatvės darbuotojai stengsis kurti abipusiu pasitikėjimu grindžiamus santykius su jaunais žmonėmis, leidžiančiais laiką gatvėje; vietose, kur dažniausiai jie renkasi, kartu su jaunimu organizuos įvairias sporto, meno ar kitos saviraiškos veiklas bei veiklas, didinančias jaunuolių sąmoningumą žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevencijos klausimais; atsižvelgiant į jaunimo poreikius per individualius ar grupės pokalbius, kitų formų veiklas teiks įvairią informaciją apie medicinines, psichologines, socialines ar kitos pagalbos galimybes, sieks įtraukti jaunimą į savanorystę miesto organizacijų ar kitų įstaigų organizuojamuose renginiuose. Planuojama 30 susitikimų su jaunimo grupėmis bei 10 individualių veiklų, įtraukiant ne mažiau kaip 50 jaunuolių (unikalių asmenų). Projekto įgyvendinimo laikotarpiu (projekto pabaiga – 2018 m. gruodžio 31 d.) bus skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas su teritorijoje veikiančiomis seniūnaitijomis, bendruomenėmis, kitomis su jaunimu dirbančiomis įstaigomis.
Kaip teigia leidinio Darbo su jaunimu gatvėje praktinio gido „Mokytis iš gatvės“ autoriai – „nors darbas su jaunimu gatvėje nėra atsakymas į visas jaunuolių problemas, ši darbo forma gali būti tarsi tarpininkas arba klijai tarp jaunų žmonių ir institualizuoto darbo“ […], ji „praplečia esančias paslaugas jaunimui svarbiu aspektu – pagalba jų aplinkoje“ (p. 12). Gatvės darbuotojos Rasos manymu – „nors gatvės darbas su jaunimu nėra panacėja nuo visų jų problemų, ir ne visi jaunuoliai, dalyvausiantys šiame projekte, jam pasibaigus, pakeis savo elgesį ar gyvenimo kryptį, tačiau gatvėje laiką leidžiančio jaunimo socialinė atskirtis mažės, nes jis mažiau ar daugiau, bet įsitrauks į jam reikšmingas veiklas, orientuotas į jo unikalius poreikius, be to, mokysis aktyviai veikti visuomenėje priimtinais būdais. Gal jis išmoks tik vieno dalyko, pavyzdžiui, veikti komandoje, arba atras savo naują gebėjimą, žaisdamas „petanke“, arba išmoks spręsti konfliktus be smurto, arba išmoks džiaugtis be alkoholio ir svaigalų, arba išmoks ieškoti pagalbos ir kažkuo pasitikėti,– ir tai bus pats didžiausias šio projekto rezultatas“.
Susijęstraipsniai
