Alytus vadinamas baltosios rožės miestu. Jame gyvenanti sveikos gyvensenos mokytoja Jūratė Marčiulaitienė. Jos teigimu, rožės – apdovanotos išskirtinėmis gydomosiomis savybėmis ir kone mistiškomis galiomis.
Tradicinė indų medicina aprašo gydomąsias rožių savybes. Įvairiai apdoroti jų žiedlapiai gali būti puikus vaistas nuo galvos, burnos ir gerklės skausmo, virškinimo negalavimų ir odos ligų. Mokslininkų ištirta, kad vitamino C kiekis vienoje erškėtuogėje prilygsta 60-iai apelsinų.
Manoma, kad rožė – pirmoji gėlė, iš kurios distiliacijos būdu buvo išgautas eterinis aliejus. Jis laikomas prabangos produktu: vienam litrui eterinio rožių aliejaus išdistiliuoti reikia net 3 tonų rožių žiedlapių, tad gryno rožių aliejaus parduotuvių lentynose tikrai nerasime.
Rožės naudojamos parfumerijoje, kosmetikoje, medicinoje, taip ir kulinarijoje – gležni jų žiedai suteikia patiekalams egzotišką skonį bei kvapą. Rožių aromatas pasižymi atpalaiduojančiomis ir raminančiomis savybėmis, veikia kaip antidepresantas: padeda kovoti su nerimu ir stresu, ramina nervų sistemą, pakelia nuotaiką.
Poveikį dar labiau sustiprina masažas ir meditacija. Masažo metu aliejus įsigeria į poodinį sluoksnį ir sumažina kraujospūdį, atpalaiduoja raumenis, tokiu būdu išsivaduojama nuo streso ir nerimo gniaužtų. Rožių kvapas ypatingai vertinamas aromaterapijoje ne tik dėl atpalaiduojančių savybių, bet ir jausmų stimuliavimo.
Rožė laikoma meilės simboliu. Kai žiūrime į rožę, mūsų būsena pasikeičia, mes pasijuntame poetiškai.
Legenda byloja, jog ten, kur gimė meilės deivė Afroditė, išaugo rožių krūmas. Nuo tada ši gėlė tapo galinga gamtos jėga, visa persmelkiančia meile.
„Paklauskite gėlių, kur slypi jų aromato paslaptis, paskui pasistenkite išgirsti jų atsakymą – taip išmoksite išgauti aromatingą substanciją iš savo širdies ir sielos“, – savo knygoje rašo mokytojas Omraam Mikhael Aivanhov.