Plaukagalvis, kreivagalvis, toksokara… Kas tai? Jeigu prie šio sąrašo pridėtume askaridę, tai kur kas lengviau būtų suprasti, kad kalba – apie kirmėles. Apvaliosios kirmėles, „įsikūrusios“ žmogaus organizme gali jį nualinti, sukeldamos visą eilę negalavimų. Žmonės šiomis kirmėlėmis dažniausiai užsikrečia, valgydami netinkamai nuplautus vaisius ir daržoves, uogas, per nešvarias rankas, užkrėstą atvirų vandens telkinių vandenį, vaikai žaisdami kirmėlių kiaušinėlių gausiose smėlio dėžėse ar paplūdimių smėlyje.
Nuo šių metų, siekiant apsaugoti gyventojus nuo apsikrėtimo helmintais, maudymosi sezono metu Alytaus rajono maudyklų smėlis tiriamas dėl patogeninių helmintų ir jų kiaušinėlių.
Nuo besimptomės formos iki žarnų nepraeinamumo
Apvaliųjų kirmėlių sukeltų negalavimų simptomatika – įvairi, nėra specifinė ir gali neiškart nukreipti tinkamu diagnozės paieškos keliu. Pavyzdžiui, užsikrėtęs vienomis dažniausių apvaliųjų kirmėlių – askaridėmis, pradžioje ligonis gali skųstis pablogėjusiu apetitu, galvos svaigimu, pykinimu, pilvo skausmu, stebėti alergines reakcijas, nedidelius temperatūros pokyčius, net ir vėliau atsirandantis organizmo išsekimas, imuniteto susilpnėjimas bei kiti požymiai gali būti būdingi plataus spektro susirgimams.
Kirmėlių sukelti negalavimai gali komplikuotis rimtomis pasekmėmis, tokiomis kaip žarnų nepraeinamumas, kasos uždegimas ar gelta, todėl tiek prevenciniai veiksmai, tiek organizmo stebėjimas turėtų būti aktualūs visiems.
Pavyzdžiui, toksokaromis užsikrėtęs žmogus gali nejausti jokių simptomų ir užsikrėtimas gali pasibaigti besimptomiai. Į organizmą patekus didesniam kiaušinėliui kiekiui žmogus gali karščiuoti, gali atsirasti sausas kosulys, dusulys, naktinio kosulio priepuoliai, pilvo skausmai, odos niežulys ar bėrimas ir kitos komplikacijos.
Kaip užsikrečiama?
Parazitinių apvaliųjų kirmėlių, kurios kažkuriame savo gyvenimo cikle gali apsigyventi žmogaus organizme – ne viena, kai kurių iš jų, pavyzdžiui, askaridžių, pagrindinis taikinys – žmogus, kitų, tokių, kaip toksokarų, jis – tik atsitiktinis šeimininkas.
Žmones labiausiai gąsdinančios, mat interneto platybėse gausu pasakojimų apie tai, kaip jomis atsikosėjama arba jos matomos ligonių akyse, askaridės į organizmą patenka kiaušinėlių pavidalu per nešvarias, neplautas rankas turėjus kontaktą su dirvožemiu arba pasinaudojus tualetu, per netinkamai nuplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštą atvirą vandenį. Iš kiaušinėlių plonajame žarnyne išsirita lervos, kurios geba prasibrauti per žarnos sienelę į kraują ir taip išnešiojamos po organizmą, per plaučius pereina kraujo apytakos ratą, pakyla į trachėją iki nosiaryklės iš kur su seilėmis nuryjamos ir per skrandį vėl patenka į žarnyną, kur subręsta, pradeda išskirti kiaušinėlius. Kiaušinėliai su išmatomis šalinami į aplinką, kur patekę į dirvožemį, esant palankioms sąlygoms, jie gali net kelerius metus laukti naujos „aukos“.
Jau paminėtos toksokaros savo gyvenimo ratą suka šuns organizme ir tik atsitiktinai patenka į žmogaus organizmą. Žarnyne lerva įsiskverbia į žarnos gleivinę, patenka į kraują, juo nukeliauja į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, kasą, akis ir kitus organus, kur ir pasilieka. Po kurio laiko jos apsitraukia kapsule ir suyra, tačiau iki to laiko gali suaktyvėjusios migruoti, dirginti ir žaloti audinius.
Kadangi kirmėlinių ligų simptomai nėra specifiniai tik šiai ligų grupei, tad norint patvirtinti spėjimus ir diagnozę, dažniausiai reikalinga atlikti išmatų arba kraujo serologinius tyrimus.
Siekiant išvengti užsikrėtimo kirmėlėmis būtina:
- Tinkama rankų higiena. Plauti rankas po naudojimosi tualetu, po darbo sode ar darže, prieš valgant ar ruošiant maistą.
- Tinkamai nuplautos daržovės, vaisiai ir uogas. Tinkamas plovimas – plovimas tekančiu geriamu vandeniu, net jeigu daržovės ir vaisiai vizualiai yra švarūs ar prieš tiekiant jas valgymui pamirkomi vandenyje,būtina perplauti tekančiu vandeniu.
- Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių ar netvarkingų šachtinių šulinių, šalia kurių yra lauko tualetai. Naudojant šachtinio šulinio vandenį, reikalinga reguliariai jį ištirti dėl galimų infekcinių ligų sukėlėjų.
- Saugoti vaikų žaidimo aikšteles, smėlio dėžes, paplūdimių smėlį nuo užteršimo žmogaus ir gyvūnų išmatomis.
- Netręšti žmonių išmatomis daržų.
Alytaus rajone stebimų maudyklų smėlyje kirmėlių kiaušinėlių nerasta
Atlikti pirmieji stebimų Alytaus rajono maudyklų (Didžiulio ež. Daugų seniūnijoje, Ilgio ež. Pivašiūnų seniūnijoje, Giluičio ež. Simno seniūnijoje) smėlio (dirvožemio) parazitologiniai tyrimai parodė, kad patogeninių helmintų kiaušinėlių ir lervų nerasta.
Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė