Ar teko girdėti, kad Kalifornijoje buvo užfiksuotas atvejis, kai banginis žuvo dėl jo organizme susikaupusio 22 kilogramų plastiko gumulo?
O apie tai, kad kasmet pasaulyje sunaudojama tiek vienkartinių maišelių, kad visais jais būtų galima padengti dvigubai didesnį plotą nei kad užima Prancūzija? Žmonijos poreikiai planetos galimybes jau viršijo. Ar turėtume tuo susirūpinti?
„Žaliosios politikos institutas“, vadovaujamas direktorės Ievos Budraitės, Alytaus Piliakalnio progimnazijoje inicijavo „Žaliųjų idėjų laboratorijos“ neformalius užsiėmimus – paskaitas, proto mūšį ir kūrybines dirbtuves klimato kaitos klausimais. Į aktų salę rinkosi daug svečių iš Vilniaus ir Kauno, taip pat ir Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokiniai.
„Žaliosios politikos instituto“ prezidentas, pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pradėjo renginį paskaita apie klimato kaitos priežastis ir pasekmes, klausdamas „klimato kaita – mitas ar tiesa“? Didžiausiais šiuolaikinio pasaulio iššūkis ir auganti problema yra klimato kaita. Kovai su šiuo reiškiniu viso pasaulio valstybės skiria didžiulį dėmesį. Tad kaip sustabdyti klimato kaitą, kuri gali būti pražūtinga – audros, liūtys, sausra ir kitos negandos gali nušluoti nuo žemės paviršiaus miestus, pakeisti augmeniją ir gyvūniją.
Lektorius kvietė pirmiausia pradėti nuo savęs – taupyti vandenį (juk kitose šalyse jo taip trūksta), maisto produktus (pirkti maisto tiek, kiek suvalgome), daiktus panaudoti antrą kartą, rūšiuoti atliekas. Daug prisidėtų kiekvienas planetos gyventojas prie gamtos (oro, vandens, žemės, gyvūnijos ir augmenijos) išsaugojimo, jeigu labai atsakingai vartotų.
Mokiniai savo žinias demonstravo proto mūšio „Ekologiškumo virusas plinta“ metu. Protmūšį organizavo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos gimnazistai Eurika, Kristijonas, Melika, Saulė. Klausimai buvo labai įdomūs, pvz: ar žinome kas yra „žiedinė ekonomika“ ir pan. Iš šešių komandų trys džiaugėsi dovanomis – medvilniniais prekių maišeliais, veganiškais saldainiais, knygomis, bilietais į kino teatrą.
Lietuvos gamtos fondo atstovė, projekto „Plastic Free Baltic“ vadovė Indrė Čeidaitė papasakojo apie mikroplastiko ir plastiko problemas vandens ekosistemose bei jų poveikį aplinkai.
Kaip praktiškai galime prisidėti prie gamtos apsaugojimo, kaip darniai gyventi su gamta, aplinka? „Kūrybos kampo 360“ vadovas, dizaineris Giedrius Bučas teigia – „mūsų tikslas ir siekis – kad kultūra būtų kuo darnesnė su mus supančia aplinka“. Kūrybinių dirbtuvių metu mokiniai gamino apyrankes ir kitus papuošalus iš odos bei atšvaitus. Svarbiausia, kad naudojamos medžiagos – atliekos, kurias daugelis išmestų, tai daiktai, kuriuos galima prikelti antram gyvenimui – medžiagų atraižos, plastikiniai indeliai, siūlų likučiai.
Susijęstraipsniai
