Seniūnaičiai pas mus formaliai egzistuoja nuo to laiko, kai buvo priimtas seniūnaičių įstatymas. O realybė tokia: Seimo narių galima atpažinti daugiausia, didžiąja dalimi iš teleekranų, rajono savivaldybės tarybos narių, kurie turėtų būti arčiau žmogaus – vos vieną kitą, o seniūnaičio, kuris šiaip jau turėtų būti žinomas visiems seniūnaitijos gyventojams, galima sakyti, nepažįsta niekas, arba vos vienas kitas. Kai paskaitai įstatyme, , kaip seniūnaitis turėtų būti renkamas, kokios įstatyminės seniūnaičio funkcijos, tai jų realiai išvis nematyti. Štai tokia realybė, vyksta ir tęsiasi tariamos demokratijos spektaklis.
Seniūnaičiai pas mus formaliai egzistuoja nuo to laiko, kai buvo priimtas seniūnaičių įstatymas. O realybė tokia: Seimo narių galima atpažinti daugiausia, didžiąja dalimi iš teleekranų, rajono savivaldybės tarybos narių, kurie turėtų būti arčiau žmogaus – vos vieną kitą, o seniūnaičio, kuris šiaip jau turėtų būti žinomas visiems seniūnaitijos gyventojams, galima sakyti, nepažįsta niekas, arba vos vienas kitas. Kai paskaitai įstatyme, , kaip seniūnaitis turėtų būti renkamas, kokios įstatyminės seniūnaičio funkcijos, tai jų realiai išvis nematyti. Štai tokia realybė, vyksta ir tęsiasi tariamos demokratijos spektaklis.