Specialistai pataria: kaip apsisaugoti nuo karščio

Karčiausia gegužę yra buvę Dzūkijoje 1958 metais, panašu, kad rekordą beveik pavijome lygiai po 60 metų – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos perspėja, jog gegužės 30 dieną aukščiausia temperatūra daug kur pakils iki 32 laipsnių karščio.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgiant į tai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai. Karštą dieną visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja:

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.
Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, roletais ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą
Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
- - esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
  - kūno temperatūrai pakilus >40^oC, esant karštai ir šlapiai odai;
  - radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.
Farmacijos specialistai teigia, kad po nudegimo saulėje, odos regeneracinis atsistatymas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Per šį laikotarpį oda visiškai atsistato ir sunaikina modifikuotas ultravioletinių spindulių ląsteles. Po nudegimo viršutinis epidermio sluoksnis nusilupa ir jį pakeičia naujas ląstelių sluoksnis, kuris yra labai jautrus radiacijai. Todėl, stipriai nudegusiems pavojinga vėl būti saulėje – kur kas didesnė rizika dar greičiau ir stipriau nusideginti. Nudegusi oda pasidaro neatspari mikroorganizmams. Taip pat gali atsirasti pigmentinės dėmės. Viena iš pasekmių – ir įvairios odos ligos. Saulės spinduliai gali iššaukti ir organizmo savigynos reakciją – histamino išsiskyrimą. Histaminas verčia odą reaguoti ir gali sukelti tokius simptomus, kaip niežulys. Histamino poveikį ir niežulį, kurį sukelia nudegimas saulėje, sumažinti padeda specialūs antihistamininiai preparatai. Jei nudegusiose odos zonose susidarė pūslelių, nederėtų jų pradurti – toks pažeidimas gali sukelti infekciją. O jei po saulės vonių jaučiatės prastai, karščiuojate, o oda stipriai paraudusi ir jautri, nedelsdami kreipkitės į medikus. Gydytojas dermatologas nustatys odos pažeidimus bei paskirs tinkamą gydymą. Nudegus saulėje paprastai pasireiškia tokie simptomai, kaip skausmingas odos raudonumas, degimo pojūtis ir niežėjimas, todėl, pajutus bent vieną iš šių požymių, pirmiausia reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių. Gydyti nudegimus galima ir vėsiais kompresais. Taip pat galima išsimaudyti po dušu ar apsipilti vėsiu vandeniu, gerti daug skysčių – negazuoto arba mineralinio vandens. Stipriai nudegintą odą galima tepti ir vitamino E aliejumi.