Kultūros ministerijoje surengtas posėdis, kuriame aptartos kultūros politikos ir kultūros administravimo aktualijos.
Pristatytas tolygios kultūros ir meno raidos regionuose modelis, kuriuo bus siekiama užtikrinti kultūros prieinamumą ir jos įvairovę, mažinti kultūrinę atskirtį tarp didmiesčių ir atokiau nuo jų esančių miestų bei miestelių.
Numatoma, kad prie Lietuvos kultūros tarybos (LKT) bus sudaryta 10 regioninių kultūros tarybų, kurių veikla aprėps apskričių geografines teritorijas.
Į regioninių kultūros tarybų sudėtį bus įtraukta po 2 atstovus iš kiekvienos savivaldybės, vieną atstovą deleguos LKT. Šios tarybos vertins pateiktus kultūros projektus, sudarys regionuose finansuojamų projektų sąrašą.
Numatoma, kad šiuo metu baigiamo rengti regionų kultūros finansavimo modelio programai paraiškas bus galima teikti jau šį rudenį, paskelbus pirmąjį 2019 m. finansavimo konkursą.
Atarimui pristatytas Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenų projektas. Pertvarkos tikslas – mažinti biurokratizmą, skaidrinti su kultūros paveldo objektų apsauga ir įveiklinimu susijusius procesus.
Pertvarkytoje kultūros paveldo apsaugos sistemoje daugiau teisių, pareigų ir atsakomybės būtų suteikiama savivaldybėms, kurios turėtų įgaliojimus derinti visą projektinę dokumentaciją susijusią su paveldosaugos reikalavimais.
Decentralizavus Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį daugumą funkcijų, jo pagrindu būtų įsteigtos dvi institucijos – viena imtųsi nešališkos kultūros paveldo objektų kontrolės, kita – koordinuotų vertybių apskaitą bei teiktų savivaldybėms ekspertų išvadas.
Įgyvendinus kultūros paveldo apsaugos pertvarką, beveik 80 proc. kasdienių paveldo problemų, Vakarų šalių pavyzdžiu, būtų sprendžiama savivaldybėse, o ne centrinės valdžios institucijose.