Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai Vidas Aleknavičius ir Marius Kaluškevičius sulaukė padėkos.
Pareigūnai labai dėl to nustebo, nes nesijautė padarę ką nors ypatingo. Abu kaip vienas tvirtino, kad ne dėl atlygio ar padėkos padėjo nelaimės kelyje ištiktam vyrui. Paskaitykime patys policijos pareigūnams dėkingo piliečio laišką: Esu paprastas Lietuvos pilietis, kuriam nėra vis vien kokioje Lietuvoje mes gyvename. Šis mano laiškas yra maloni emocija nutikusi su manimi. 2018 m. gegužės mėn. 15 dieną, 5 ryto kėlęs iš Vilniaus vykau į Druskininkus tvarkytis keleto notarinių klausimų. Labai norėjosi kuo greičiau viską susitvarkyti, kad dar iki pietų grįžti į Vilnių, į darbą. Notariniai klausimai nėra atsitiktiniai, nes Druskininkuose 2018 m. balandžio pabaigoje palaidojau savo tėvuką, kuris išėjo iš šio pasaulio to neplanavęs. Apie 10 val ryto, susitvarkęs visus reikalus jau planavau vykti Vilniaus link. Sustojus prie šviesoforo užgęso mano automobilis. Yra du netikėtumai, jis nėra tiek senas, kad gestu ir iki šiol nebuvo jokios problemos su juo, antra – jis užgęso prie pat laidojimo namų kuriuose ir buvo pašarvotas mano tėvukas. Pastebėjus, kad trukdau kitiems eismo dalyviams, nedelsiant telefone pradėjau ieškoti Druskininkuose esančių taksi, kurie galėtų padėti pasiekti automobilių servisą. Vos spėjus rasti telefono numerį šalia mano automobilio sustojo policijos ekipažas. Neslėpsiu, bet susitinkant policininkus ne visada aplanko malonus jausmas, tačiau aš nesijaudinau, nes mano sustojimas nebuvo dėl mano kaltės. Mano supratimu policininkai matė vidutinio amžiaus marškiniuotą vyruką, kalbantį išmaniuoju telefonu ir tikrai nesu panašus į tą, kuris savimi nepasirūpintų Jie paklausė „Kas nutiko?”. Atsakiau, kad mielai važiuočiau, bet automobilis to nenori daryti. Kadangi aš kalbėjau telefonu, tad teisindamasis dėl situacijos kurią mato pareigūnai, pasakiau, kad ieškau taksi. Pareigūnai pasisiūlė padėti pastumti automobilį, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Aš tiesa sakant nustebau, tačiau nedelsdamas sutikau, kad būtų malonu jeigu jie pagelbėtų. Jie iš savo automobilio atsinešė tempimui skirta virvę ir ją sutvirtino automobilius paruošdami tempimui. Tada jie paklausė, kur važiuojam. Pasitarus su jais pasakiau serviso pavadinimą, jie pasakė, kad žino ir mes tokių būdu keliavom beveik per visa miestą. Atvykus į servisą aš nežinojau net kaip elgtis. Abu pareigūnai išlipo iš automobilio, atjungė transportavimo virvę ir parodė kur yra serviso priėmimas. Priėjus prie pareigūnų norėjosi kažkaip mandagiai padėkoti, tačiau jie pasakė, kad jų pareiga padėti žmonėms ir palinkėdami geros dienos išvyko. Mane sunku nustebinti, nes gyvenime esu patyręs daug įvairių dalykų. Tačau likau stovėti be žado. … Iš nuostabos nepažiūrėjau pareigūnų pavardžių, tačiau tikiu, kad nesunkiai juos rasite, kad perduoti kuo šilčiausią nuoširdų ačiū nuo manęs ir nuo jūsų. Labai prašau teigiamai vertinti jų požiūrį į darbą ir pareigų atlikimą ir jų pavyzdinis elgesys turi būti perduotas ir kitiems pareigūnams ar kitiesms viesąsias paslaugas teikiantiems darbuotojams, nes jie kuria gėrį mieste ir Policijos sistemoje. Jie vairavo „VW Passat“ automobilį, valstybinis nr. CCA128 (A2040). … Pagarbiai, – Rimantas Šerkšnas