Dauguose vyko 4-asis poezijos festivalis „Laukinės vaivorykštės“, skirtas kraštietės, poetės, rašytojos, tapytojos, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Onės Baliukonės 70-mečiui.
O. Baliukonė (Ona Baliukonytė) 1948 m. birželio 1 d. gimė Alytaus rajone, Kančėnuose, kuriuose, pasak poetės, ji „gavusi didžiausią lobį – ryšį su gyvąja gamta, visatos, kosmoso alsavimo pajautą“. Dauguose ji baigė vidurinę mokyklą, kur likimas jai pasiuntė gerą mokytoją lituanistę – Laimą Abraitytę, paskatinusią būsimą poetę Vilniaus universitete studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Ir nors jos santykis su gimtine buvo labai prieštaringas, net ir tapusi žinoma bei mylima poete, ji niekada nepamiršo gimtosios Dzūkijos. Festivalis prasidėjo archyviniais LRT laidos „Brydė“ kadrais, kuriuose poetę kalbino literatūrologė, profesorė Viktorija Daujotytė. Susirinkusieji išgirdo gyvą, šiltą poetės žodį, klausėsi jos pasvarstymų kūrėjo, gimtinės, literatūros ir dvasingumo temomis. Daugelis Onę pažinojusių amžininkų prisimena ją ne tik kaip gabią, imlią, stiprios vaizduotės poetę, bet ir kaip jautrų bei uždarą žmogų. Anot poeto Algimanto Baltakio, O. Baliukonė „pakankamai gera poetė ir tokia, kokia yra, su visa savo „klaikia“ tobulybe ir dvasiniu maksimalizmu“, o profesorė Viktorija Daujotytė poetę apibūdina, kaip „dramatiško dvasinio maksimalizmo žmogų, dramatinį balsą, dramatinę savo gyvenimo ir savo kūrybos aktorę“. Tokia tad buvo Onė: artima ir tolima, jautri, nesuprasta, kurios brandaus poetinio žodžio ilgėsis dar ne viena skaitytojų karta. Antroji festivalio dalis buvo skirta gyvam poetiniam žodžiui. Šiais metais sulaukėme keturių eiliuoto žodžio meistrų, turinčių ne tik savitą charakterį, bet ir išskirtinį kūrybinį braižą, neapsiribojantį įprasta poetine kalba. Po rajono savivaldybės vicemero Arvydo Balčiūno sveikinimo festivalio svečiams ir žiūrovams pirmasis stojo žinomas literatūros kritikas ir vertėjas, keturių poezijos knygų autorius Marius Burokas. Pasak jo, dabar „ant bangos“ yra negrožinė literatūra: asmeninės žmonių patirtys ir, kaip nekeista – poezija, atrandanti vis naujas saviraiškos erdves. Festivalio viešnia – „aukščiausia Lietuvos poetė“, fotografė, reklaminių tekstų ir idėjų kūrėja Ilzė Butkutė, jos knygos yra išverstos į aštuonias kalbas, tačiau kaip pati prisipažįsta, jos tekstai yra rimuoti ir sunkiai išverčiami, tad išversti „praranda savo galią“. „Tad turime nuolat ir nuolat ieškoti tų sąlyčio taškų, tų raktų, kaip pristatyti savo kūrybą, kad pasaulis mus įsidėmėtų“, – teigė ji. Trečiasis, pats paslaptingiausias ir uždariausias festivalio svečias – 2006-ųjų metų „Poezijos pavasario“ laureatas Gintautas Dabrišius. Į klausimą, ką atsakytų tiems skeptikams, kurie teigia nesuprantantys jo eilių, poetas atšovė, jog „ir gerai, kad nesupranta. Aš tiek daug darbo įdedu kurdamas, o jie nori už pusdykę tik gurkšt ir nuryti…“. Dar vienas poetinio festivalio Dauguose svečias – poetas Albinas Galinis. Paklaustas apie prasmę poezijoje, jis filosofiškai atsakė, jog „kultūra yra kultūra, dvasia yra dvasia, o poezija kažkur pasiklydusi, nes poezija yra individualaus dalykas, išplėštas iš kasdienybės. O ir pati poezija nėra tokia jau paprasta. Slaptame jos simbolių, metaforų, mitologijos pasaulyje, geriausiai jaučiasi išprusęs skaitytojas“ – sakė jis susirinkusiems. Baigiantis festivaliui ir skambant svajingoms grupės „Flaya“ melodijoms, paaiškėjo ir rajono viešosios bibliotekos organizuoto geriausio eilėraščių konkurso nugalėtojai. Komisijos sprendimu stiklinė poezijos festivalio „Laukinės vaivorykštės“ statulėlė antrus metus iš eilės atiteko Gretai Jarmalavičiūtei. Padėkos raštais bei Justino Marcinkevičiaus eilėraščių, poemų ir esė rinktinėmis „Amžiaus pabaiga“ buvo apdovanotos ir antros bei trečios vietos nugalėtojos alytiškė Eglė Sarpaliūtė ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos moksleivė Miglė Venckutė, kuri susirinkusiems perskaitė savo kūrybos eiles. Kadangi dvi nugalėtojos negalėjo dalyvauti festivalyje jų eiles perskaitė rajono bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Agnė Petravičienė. Neliko nuskriausti ir poetai. Vicemeras A. Balčiūnas ir rajono bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas dovanų jiems įteikė knygas apie Alytaus rajoną, o poetės O. Baliukonės sesuo Aldona Januškauskienė padėkojo festivalio svečiams, organizatoriams ir dalyviams už poetės kūrybinio palikimo sklaidą ir puoselėjimą. Pasibaigus poezijos šventei visi jos dalyviai išvyko į poetės gimtinę – Kančėnus, kur vietos bendruomenės pirmininkė Monika Ražanauskienė ir bibliotekininkė Rita Mikuckienė svečius supažindino ne tik su turtinga Kančėnų bendruomenės istorija, bet ir su jos ekologišku kulinariniu paveldu: uogienėmis, sultimis, sūriu ir dzūkiškomis bandomis su „kasciniu“, kurios akimirksniu dingo nuo šventinio stalo taip, kaip laukinė vaivorykštė, staiga pranykusi vaiskiame Kančėnų danguje. Arnoldas Šatrauskas