Daugiau nei pusė šalies gyventojų jaučia asmeninę Europos Sąjungos (ES) investicijų naudą, tačiau daugelyje regionų jų įtaka atskiroms gyvenimo sritims vertinama nevienodai.
Ne išimtis – ir Alytaus apskritis. Druskininkų gyventojai kur kas dažniau nei vidutiniškai Lietuvoje naudojasi investicijų rezultatais turizmo srityje, Alytaus – atnaujintų viešųjų erdvių, varėniškiai – renovacijos, lazdijiškiai – susisiekimo ir transporto privalumais. „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. 500 respondentų iš visų Lietuvos savivaldybių, rodo, kad 55 proc. Alytaus miesto ir 56 proc. Alytaus rajono gyventojų dažnai naudojasi ES investicijų rezultatais, pasiektais atnaujinant viešąsias miestų ir miestelių erdves. Tai – kur kas daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (45 proc.). Investicijų rezultatais sveikatos srityje ypač aktyviai naudojasi druskininkiečiai ir lazdijiškiai – atitinkamai 30 proc. ir 28 proc. (Lietuvos vidurkis – 19 proc.). Lazdijų gyventojai taip pat gerokai dažniau paminėjo transporto ir susisiekimo sritį – ją įvardijo 40 proc. šio rajono gyventojų (Lietuvos vidurkis – 34 proc.). Kas trečias apklaustas Druskininkų gyventojas teigė besinaudojantis investicijų į turizmo sritį rezultatais – tai beveik 3 kartus daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (13 proc.). Tuo tarpu Varėnos rajonas išsiskiria itin palankiu renovacijai ir energijos taupymui skirtų investicijų vertinimu – šią sritį paminėjo 37 proc. varėniškių (Lietuvos vidurkis – 21 proc.). Visoje Lietuvoje daugiausia gyventojų – 45 proc. – teigė besinaudojantys investicijų į miestų ir miestelių atnaujinimą rezultatais, 34 proc. gyventojų išskyrė transporto ir susisiekimo sritį. „Dažniausiai įvardijami tie ES investicijų rezultatai, kuriuos kone kasdien matome – tai atnaujinamos miestų ir miestelių viešosios erdvės, rekonstruoti ir nutiesti nauji keliai, kiti viešosios infrastruktūros objektai. TNemažai gyventojų įžvelgia asmeninę ES investicijų naudą ir tokiose mažiau „matomose“ srityse, kaip kultūra, sveikatos apsauga, aplinkosauga ar švietimas“, – sako LR finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba. Kas ketvirtas (24 proc.) respondentas Lietuvoje teigė dažnai besinaudojantis ES investicijų rezultatais kultūros srityje, kas penktas – sveikatos apsaugos (22 proc.), energijos taupymo ir renovacijos (21 proc.), aplinkosaugos (19 proc.) ir švietimo (19 proc.) srityse. Mažiausiai gyventojų naudojasi investicijomis į verslą ir viešąjį valdymą – atitinkamai vos 5 ir 2 proc. Miestų ir miestelių atnaujinimą tyrimo metu dažniau minėjo 36 m. ir vyresni respondentai, taip pat miestelių ir kaimų gyventojai. Investicijas į susisiekimą bei transportą labiausiai išskyrė vyrai, miestų gyventojai, o rezultatais kultūros, taip pat sveikatos, švietimo ir mokslo srityse dažniau naudojasi moterys. Nuo 2014 metų pradžios 1,4 mlrd. eurų ES fondų lėšų išmokėta daugiau nei 10 tūkst. Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamų projektų.