16 c Alytus
Penktadienis, Liepos 19d.
AlytusEismas
2018 Kovo 28d.
0

Sensacija: iš Alytaus į Vilnių - greičiau nei per valandą!? (PAPILDYTA)

title

Kovo pabaigoje alytiškius pasiekė privačios agentūros parengta studija, kurioje miesto politikams siūloma Dzūkijos sostinėje sugrąžinti geležinkelį.

Galima abejoti studijos rengėjų rekomenduojama idėja stabdyti pastaraisiais metais miesto gausiai finansuotą, tačiau iki sėkmės istorijų taip ir neišvystytą Alytaus Pramonės parko plėtrą, tačiau geležinkelio jungties Alytus-Vilnius atkūrimo mintis suskambo labai patraukliai. „Geriausia alternatyva Alytaus regionui –greitas susisiekimas geležinkeliu tiesiogiai į Vilnių“, - rašo studiją atlikusios bendrovės „Strategy labs“ projektų vadovas Saulius Damulevičius, įvardijęs „Alytaus regionui  žymiai naudingesnę, nei geležinkelio atšaka nuo Naujųjų Valkininkų arba Varėnos“ – tarptautinio geležinkelio iš Lenkijos atšakos galimybę - esą ji įgalintų „sparčiomis transporto jungtimis sujungti Alytų su sostine Vilniumi  vienu iš regiono ekonominių centrų, suteikiančias didesnes ekonomines galimybes Alytaus gyventojams ir verslams...“, taip pat „atvertų naują transporto koridorių iš Vilniaus į Lenkiją, tuo suteikiant galimybes spartesniam Pietų Lietuvos regiono ekonominiam vystymuisi, apdirbamosios pramonės, krovinių perkrovimo, sandėliavimo, transportavimo bei kitų susijusių paslaugų plėtrai...“.

„Remiantis Europos patirtimi manome, kad kelionė geležinkeliu Alytus – Vilnius turėtų trukti 45-60 minučių“, - teigia naujojo geležinkelio galimybių  studijos rengėjai.

Ar iš tiesų iš Alytaus į Vilnių ateityje nulėksime trumpiau nei per valandą? „Nebent per Naujuosius Vasiukus“, - juokauja geležinkelio žinovai. Nors ir palaikantys Dzūkijos sostinės, kaip geležinkelio miesto, atgimimą, žinovai stebisi Alytaus politikams ir miesto vadovams pateikiamos studijos kokybe.

Į Vilnių per valandą, deja, nenulėksime - greitojo geležinkelio atšakos per Alytų „Rail Baltica“ neturės.

Tai Alytausgidas.lt naujienų portalui patvirtino valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ specialistas, vienas iš projekto „Rail Baltica“ direkcijos atstovų Domas Jurevičius - remiantis Lietuvos pasirašytais tarptautiniais europinio standarto geležinkelio linijos „Rail Baltica“ susitarimais, Alytaus atšaka nėra numatyta. „Vienareikšmiai galiu patvirtinti, kad  Alytaus „Rail Baltica“ trasoje nėra ir jau nebus nei pagrindiniuose dokumentuose, nei alternatyvose“, - teigia D. Jurevičius. Pasak jo, „Rail Baltica“ norėtų sudaryti galimybes vystyti didesnius traukinių greičius, todėl kažkada teorinė versija tiesti atšaką per Alytų svarstyta, tačiau tai buvo viena iš 6 alternatyvų, kuri atkrito kone pirmoje svarstymo stadijoje. D. Jurevičius neatmestų teorinio šanso, kad Alytuje galėtų būti vystoma pramoninė geležinkelystė, nors „pramoninio geležinkelio plėtros naudos šioje teritorijoje ir nematytų, nes pramonė studijoje įvardintose vietose nesikoncentruoja“. Pasak geležinkelininkų atstovo, bet kuriuo atveju, jeigu Alytuje ir būtų prikeliama krovinių geležinkelio sritis, su „Rail Baltica“ ir greitosiomis keleivių kelionėmis į Vilnių tai neturės nieko bendra. [caption id="attachment_84865" align="alignnone" width="735"] Į Vilnių per valandą, deja, nenulėksime - šios greitojo geležinkelio atšakos per Alytų „Rail Baltica“ neturės[/caption] Geležinkelių kultūra besidominčios, „sugriauto“ geležinkelio tilto atstatymą į dviratininkams ir pėstiesiems skirtą Baltosios rožės tiltą inicijavusios  asociacijos „Olita_Orany“ vadovas Deividas Pinkevičius abejoja, ar studijoje pateikti dalykai nėra „pritempti“ ar net pramanyti. D. Pinkevičius teigia, kad studijos rengėjai nepasivargino sužinoti, kad dviračių takas senojo geležinkelio vėže tarp Alytaus ir Varėnos dar nėra nutiestas. Geležinkelių Alytuje ir visoje Dzūkijoje žinovui taip pat kyla klausimas, ar „Strategy labs“ parengta studija nepadaryta nusitaikius į Alytaus aerodromo teritoriją, o geležinkelio vėžė nupiešta sudėtingo reljefo vietovėmis, kad jos net nebūtų įmanoma statyti.

Kas gali paneigti, kad dengiantis „Naujųjų Vasiukų“ tikslais Alytuje greičiausiai būtų pasiimtas ir „išparceliuotas" istrorinis, nuo 1939 metų veikiantis aerodromas, tada už papildomus pinigus „dėl akių“ - projektuojamas geležinkelis, o po to, sužinojus kaštus, jis greičiausia net nebūtų statomas?

Jeigu naujasis geležinkelis Alytuje vis tik būtų statomas, remiantis planuojamos trasos eskizu, maždaug nuo buvusio mėsos kombinato (Pramonės rajonas) būtų klojama vėžė per Jaciunskų, Žaunieriškių kaimų teritorijas, tam valstybės tikslams iš gyventojų paimama žemė ir  statomas naujas tiltas per Nemuną. Kurioje vietoje​? D. Pinkevičiaus, nagrinėjusio brėžinius, spėjimu, naujasis geležinkelio tiltas būtų projektuojamas per Nemuną kažkur ties Strielčių vandenviete, geriamu vandeniu aprūpinančia šiaurinę Alytaus dalį. Tai Lietuvoje būtų nuo 1990 m. pirmasis pastatytas geležinkelio tiltas ir, žinoma, kainuotų daugiau milijonų nei tas, kuris Alytuje nutiestas per didžiausią Lietuvos upę ir skirtas dviratininkams bei pėstiesiems. Įsivaizduojamas geležinkelis po naujojo tilto toliau eitų pro Strielčių, Vaisodžių, Bazorų, Žemaitėlių kaimus. Pasak „Olita_Orany“ vadovo, minėtose vietose - „įdomesnis reljefas, čia  - ir aukščiausia Alytaus apskrities vieta (204 metrai virš jūros lygio), tad „per 15 km geležinkelio ilgio reikėtų pakilti apie 100 metrų - nuo 80-ies (numanomas tilto aukštis virš jūros) iki 200 m.! Vėliau Kalesnykų miško šiauriniu šonu naujasis geležinkelis Alytus-Vilnius artėtų link Daugų pro kalvotuosius Užukalnius, Čižiūnus, Žvirgždėnus, Kančėnus, toliau būtų Vėžionys ir Varėnos rajonas, o vėžė eitų šiauriau kelio Daugai-Vilnius. Kad visa tai taptų realybe, anot D. Pinkevičiaus, geležinkelis tarp Šeštokų ir Alytaus taip pat turėtų būti perstatytas kone iš naujo, net neleidžiant juo aptakiųjų traukinių, greitųjų transportui reikėtų dar daugiau investicijų. Geležinkelių entuziastas mano, kad studijoje įvardijamas projektas yra savitikslis. Projektavimui pinigų užteks, o vėlesniems darbams, išaiškėjus tikslesnėms medžiagų ir darbų apimtims - vargu.  Be to - geležinkeliai Lietuvoje pastaraisias dešimtmečiais ne statomi, o tik ardomi ir, išskyrus „Rail Baltica“ atkarpą nuo Lenkijos sienos iki Kauno, nebuvo pastatytas nė vienas kilometras geležinkelio, o iš esmės nuostolingas Lietuvoje ir keleivių pervežimas dotuojamas iš krovinių gabenimo pelno. „Aptakių formų keleiviniai traukiniai studijoje tėra akių dūmimas ir dar vienos, tiesa, jau XXI amžiaus, paskaitos apie Naujuosius Vasiukus dalis“, - teigia „Olita_Orany“ vadovas, kurio manymu, statyti dar vieną Pramonės rajoną kone miesto centre, t. y. apie 2 km nuo miesto savivaldybės esančiame Pirmame Alytuje – neišmintinga. „Ar nėra santykinai pigios dirvonuojančios žemės rajone? Keista, tačiau visai nesvarstoma apie plyno lauko investicijas norimai laisvai ekonominei zonai Alytaus rajone, vakariau Alytaus, kur praeina ir dabartinis veikiantis geležinkelis, ir žemė - pigesnė, ir elektros tiltas su Lenkija - pašonėje“, - pastebi D. Pinkevičius.  

PAPILDYTA

Alytaus miesto savivaldybės vicemero Tautvydo Tamulevičiaus komentaras:

„Ši studija pirmiausiai įrodo, kad būtina jau dabar galvoti apie pramonės parko plėtrą ir vertina įvairias alternatyvas, kur ieškoti didelių laisvų teritorijų tokiems investuotojams, kokie, pavyzdžiui, pastaruoju metu pasirinko Marijampolę ar Kauną. Nes nieko nedarant didelių investicijų Alytuje nebus.   Studijoje vertinama, kad geriausias variantas pramonės plėtrai yra aerodromo teritorija, kurioje lyginant su kitomis panašiomis vietomis Lietuvoje, galėtų dirbti iki 2,5 tūkst. žmonių ir kuri jau senokai praradusi strateginę gynybinę funkciją. Geležinkelio vėžės galimybė šiuo metu - tik teorinė, bet miestas turi turėti ambicijų dešimtmečiams į priekį dėl geresnių jungčių su didmiesčiais. Kažkada, kai bus plečiamas geležinkelio tinklas, Pietų Lietuva turi pakovoti už tai, kad nebūtų pamiršta taip, kaip yra dabar (mus aplenkė tiek „Rail Baltica", tiek „Via Baltica"). O geresnės jungtys visų pirma reikš daugiau galimybių žmonėms gyventi ten, kur gyvenimas geresnis - o dirbti didmiesčiuose“.


Komentarai

0
Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
traffix.lt