Vasario 5-oji – Šv. Agotos diena, o Lietuvoje dar iki krikščionybės buvo tikima, kad pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Net ir netikintieji turi šventintos duonos, ją deda į kelioninius krepšius, prieš išvykas – į transporto priemones. Teigiama, kad duona valgoma mažiausia 15 tūkstančių metų, kai tik žmonės ėmė auginti grūdus, išmoko juos smulkinti ir kepti.
Lietuvoje duoną kepa apie 300 įmonių, tarp jų – ir duoną pramoniniu būdu duoną gaminančios įmonės Dzūkijoje – Alytuje, Druskininkuose, Lazdijuose. Dar visai neseniai savo tradicijomis garsėjo, tačiau jau išnyko duonkepių bendrovės Prienuose, Varėnoje.
Savo istoriją nuo 1994-ųjų skaičiuojančioje Egidijus Jurkevičiaus įmonės Lazdijų duonos kepykloje darbuojasi per 100 žmonių. Nuo 1992 metų veikiančioje, nuo 1953-ųjų dirbusios kepyklos tradicijas tęsiančioje Alytaus duonos šiuo metu dirba apie pusšimtį darbuotojų. Tiek Alytaus, tiek Lazdijų duonkepių įmonėse mėnesio algos svyruoja nuo 400 iki 500 eurų, o apyvartos – šimtatūkstantinės. Duona tiek Alytuje, tiek Lazdijuose kepama juoda ir balta.
Kaip Alytausgidas.lt pasakojo Lazdijų duonos technologė Ina Žukauskienė, šiandien jų asortimente – 30, 40 pavadinimų duonų. Panašiai tiek kepama tamsios ir šviesios. Populiariausia tamsi duona – „Bočių ajeras“. Pasak technologės, į kepyklos firminę parduotuvę Lazdijuose jos atvyksta ir pirkėjai iš Lenkijos. Tiek lenkai, tiek lietuviai iš juodos duonos mėgsta ir „Rugelį“. Lazdijų juoda duona pasiekia ir Anglijos lietuvių parduotuvės. Šviesios duonos pardavimų viršuje – „Pajūrio“ (lazdijiškių „Palanga“).
I. Žukauskienės teigimu, jai smagu, kad žmonės, kuo toliau, tuo labiau domisi ir supranta apie sveikus maisto produktus, tai padėjo išpopuliarėti ir jų „Smetoniškai“ – pilno grūdo, ilgai be mielių auginamai duonai.
Alytiškiai kepa tokias tamsias duonas, kaip „Ajerų“, „Bočių“, „Jotvingių“, Kauno“, „Proginę“, „Rugelis“, šviesias „Dainava“, „Saulėmėgis“ ir kt. Vieno iš lietuviškų prekybos centrų duomenimis, daugiausia lietuviai nuperka juodos duonos – 2016-aisiais tokią duoną rinkosi 37%. pirkėjų, 2017 m. – dar daugiau, 39%.
Vėl didėjantys juodos duonos pardavimai tarsi kužda, kad lietuviai norėtų gyventi sveikiau, nes manoma, kad juoda duona organizmui naudingesnė nei šviesi ar visai balta. Higienistų teigimu, pilno o grūdo miltų duonoje esanti ląsteliena greitina šaltuoju metų laiku sulėtėjusią medžiagų apykaitą, tinkama vartoti norint numesti svorio. Be to, rupiai maltų miltų duonoje daug geležies, kalcio, magnio.
Duona kartu su kitais grūdiniais produktais ir daržovėmis bei vaisiais sudaro maisto pasirinkimo piramidės pagrindą, tai reiškia, kad šiuos produktus rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną. Daugiau mineralinių bei skaidulinių medžiagų ir vitaminų yra duonoje, iškeptoje iš visų grūdo dalių (pilno grūdo) miltų. Specialistai taip pat rekomenduoja valgyti duoną su skaldytais, traiškytais ar pjaustytais grūdais.
Duonoje esantys sudėtiniai angliavandeniai gerai pasisavinami, jie panaudojami organizmo energinėms reikmėms. Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis paros maisto davinyje turi būti 1:1:4, t. y. angliavandeniams turi tekti didžiausia dalis. Druskos 100 gramų juodos duonos vidutiniškai yra 1,07 g, šviesioje – mažiau, 0,94 gs. Suvalgydami 100 g duonos per dieną gauname beveik penktadalį rekomenduojamo druskos kiekio.
Tiesa, lietuviškos duonos suvartojimas šalyje bendrai mažėja, ją keičia daržovės, kruopos, prekybos centruose iš pusgaminių kepami itališkos, prancūziškos duonos produktai, greitas maistas, tame tarpe – lavašai, picos ir pan.