Geriausia Alytaus miesto komanda ketvirtus kartus metu iš eilės pripažinta Lietuvos rankinio lygos vicečempionė „Varsa-Stronglasas“ (treneriai Egidijus Petkevičius, Robertas Paužuolis, Eugenijus Gimbutas ir a. a. Jonas Jonuška).
Reprezentacinė Alytaus rankinio komanda „Varsa-Stranglasas “ per pastaruosius penkis Lietuvos čempionatus jau pelnė penkis medalius: vieną aukso, du sidabro ir du bronzos.
Praėjusiais metais komanda neteko anapilin iškeliavusio ilgamečio trenerio J. Jonuškos. Jį pakeitė asistentu dirbęs E. Petkevičius.
„Nors mieste esame pripažinti geriausia komanda, tačiau nenoriu nuvertinti ir kitų didelio meistriškumo ekipų. Tik vienoms sekasi geriau, o kitoms blogiau. Pastaraisiais metais mes esame stipriausi, tačiau neaišku, kaip bus kitąmet. Penkerius metus laimėti Lietuvos čempionato medalius – didžiulis pasiekimas. Tačiau, žinant mūsų komandos istoriją ir žmones, kurie siekė to rezultato, mūsų pergalės yra dėsningos. Jau daug metų rankinis yra populiarus Alytuje, tai pirmiausiai didelis šviesaus atminimo Jono Jonuškos nuopelnas. Jis dėjo tvirtus komandos pagrindus pergalėms“, – sako dabartinis alytiškių pagrindinis treneris E. Petkevičius.
– Trenerio J. Jonuškos netektis „Varsa-Stronglasas“ komandai, tikriausiai, buvo didelis smūgis?
- Taip, todėl dabar jaučiu didelę atsakomybę jį deramai pakeisti ir Lietuvoje neužleisti iškovotų pozicijų. Pats žaidžiau, buvau vartininkas, trenerio asistentas. Dar nespėjus apsiprasti su šiomis pareigomis, teko dar vienos – vadovauti „Varsos“ sporto klubui.
Tikrai nėra lengva. Kartelė užkelta labai aukštai, tačiau mūsų trenerio pradėtus darbus reikia tęsti toliau. Ir tęsti garbingai.
– Jūsų vadovaujamoje komandoje daugiausia žaidžia alytiškiai, ar tokia „Varsos-Stronglaso“ strategija?
- Miesto sportui trūkstant pinigų, atsargiai žiūrime į legionierius. Klubo viena pagrindinių užduočių, kad Alytui atstovautų vien alytiškiai. Šiuo metu komandoje žaidžia ir du rankininkai iš Varėnos ir Druskininkų. Mums pamainą ugdo treneriai Eugenijus Gimbutas, Vladas Zokas ir aš, dirbantys su jaunaisiais rankininkais.
Treniruoti „Varsa-Stronglasą“ man padeda Robertas Paužuolis, turintis savo verslą.
– Tad „Varsa-Stronglasas“ niekada nesusidurs su pamainos problema?
- Viliamės, kad komandai bent jau alytiškių neturėtų trūkti. Kasmet keliame ekipai užduotį patekti tarp prizininkų. Gerai žinome, kad kasmet tai padaryti darosi vis sunkiau. Komandoje vyksta kartų kaita, ją papildo nauji žaidėjai.
Klubas „Varsa“, kurio pagrindinis įkūrėjas – Arvydas Brazaitis, gyvuoja ne vienus metus ir gyvuos dar ilgai. Manau, kad tikrai užsiauginsime gerą pamainą ir neužlesime to, ką esame išsikovoję.
– Ar esate profesionali komanda?
- Tikrai ne. Kaip ir visoje Lietuvoje, Alytuje rankinis nėra tokia populiari sporto šaka kaip krepšinis, vien iš jo negalėtume išgyventi.
Praktiškai visi mūsų vyrai dirba, valstybei moka mokesčius, o jaunimas studijuoja ir treniruotis triskart per savaitę (sezonui prasidėjus – ir keturis-penkis kartus) renkasi vakarais, o savaitgaliais dalyvauja varžybose.
Turime ir dublerių komandą SRC „Varsa-Stronglasas“, kuri žaidžia Lietuvos rankinio federacijos pirmoje lygoje. Tai – vienas geriausių jų pastarųjų sezonų pasirodymas.
– Ką norėtumėte išskirti iš savo komandos?
- Rankinis – komandinė sporto šaka, mūsų komanda yra kaip vienas kumštis, todėl nelabai norėčiau ką nors išskirti.
Turime nemažai stiprių vyresnio amžiaus ir jaunų žaidėjų. Kaip vieną iš komandos lyderių gal išskirčiau Žygimantą Micevičių, o mūsų siela – ilgametis komandos kapitonas Gintautas Adamkevičius.
– Ar reprezentacinei miesto komandai sudarytos geros sąlygos?
- Turime puikias sąlygas, mūsų sporto bazėje, kuri yra miesto stadione, dažnai treniruojasi ne tik kitų kubų komandos, bet netgi ir Lietuvos moterų ir vyrų rankinio rinktinės. Jiems viskas patinka, ką turime, ir mums pavydi. Naudodamasis proga noriu padėkoti miesto savivaldybei ir jos merui Vytautui Grigaravičiui, kurie mums daug padeda. Viliuosi, jog ir ateityje savivaldybė mūsų neskriaus ir aikštelėje galėsime siekti kuo svaresnių pergalių.
– Buvote Lietuvos rinktinės vartininkas, žaidėte ne vienoje užsienio šalyje. Prisiminkite savo karjerą.
– Devynerius metus žaidžiau Islandijoje, su skirtingomis komandomis dukart tapau čempionu.
Pusantrų metų praleidau Ispanijoje, su komandos draugais laimėjome pirmosios lygos čempionatą.
Vienerius metus žaidžiau Baltarusijos čempionų komandoje, laimėjome aukso medalius.
Prieš septynerius metus trenerio Jono Jonuškos pakalbintas grįžau į gimtąjį Alytų. Tapau žaidžiančiuoju treneriu. Būdamas žaidėjas, rūpinausi tik savo žaidimu, o dirbdamas treneriu – esu atsakingas už visus žaidėjus, jų pasirengimą, sportinę formą, meistriškumą.
– Tikriausiai ir „Varsa-Stronglasas“ stiprus savo vartininkais?
Galiu drąsiai sakyti, kad daug metų mūsų vartų pozicija buvo stipriausias Lietuvos rankinio lygoje. Į komandą įsiliejus jaunimui, manau, kad ir ateityje ši mūsų komandos grandis bus stipri. Dabar vartus gina Rytis Cipkus.
– Kokie pagrindiniai šio sezono tikslai?
- Neužleisti iškovotų pozicijų. Ir šiemet žadame garbingai grumtis su Lietuvos rankinio grandais Klaipėdos „Dragūnu“, Kauno „Granitu-Kariu“, kitomis komandomis.
Kalbėjosi Marytė Marcinkevičiūtė (Sportas.info)