100 metų – tiek metų 2018-aisiais minime ne tik kalbėdami apie Lietuvos valstybingumo atkūrimą, tačiau ir pagerbdami ilgamečio 1-osios vidurinės (dabar Dzūkijos pagrindinės) mokyklos direktoriaus, lituanisto, literato Vytauto Daraškevičiaus (1918-1992) atminimą.
Sausio 16-ąją prieš 100 metų gimęs pedagogas Anapilin išėjo sulaukęs 74-erių. Nors nuo V. Daraškevičiaus mirties prabėgo daugiau nei ketvirtis amžiaus, jis Alytuje prisimenamas iki šiol.
„1918 metais į labai šaltos sausio 16 dienos gausmą įsiliejo naujagimio klyksmas. Šioje žemėje kelionę pradėjo būsimasis pedagogas. V. Daraškevičius, gimęs Rusijoje, pirmuosius žingsnius žengė Lietuvoje. Darnioje Anastazijos ir Jono Daraškevičių šeimoje buvo dar penki vaikai: Jonas, Juozas, Bronislava, Jadvyga ir Marija…“, – rašoma Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės knygoje „Amžinybės sparnai” apie Alytaus krašto mokytojus.
1937 metais V. Daraškevičius įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakulteto filologijos skyrių studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, po to su fakultetu kėlėsi sostinę ir tapo Vilniaus universiteto studentu.
1948-aisiais į Dzūkijos sostinę iš Prienų su žmona Birute atsikėlęs Vytautas tų pačių metų rudenį pradėjo dirbti Alytaus 2-osios (dabar Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos) mokyklos mokytoju ir apskrities pedagoginio kabineto vedėju. Panaikinus pedagoginio kabineto vedėjo etatą, liko dirbti mokytoju.
1950 m. V. Daraškevičius tapo 2-osios vidurinės, o po metų – 1-osios vidurinės direktoriumi, čia praleido kūrybingiausius pedagoginio darbo metus ir dirbo iki išėjimo į pensiją, o paskui vėl atnaujino studijas – įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto specialiąją grupę, gavo šios aukštosios mokyklos diplomą.
„Puikus pedagogas, mokyklos vadovas, turtinga asmenybė. Su didžiausia pagarba prisimenu savo pirmąjį mokyklos vadovą, puikų literatą“, – prisimena Valentina Zokienė.
Susijęstraipsniai
