Alytaus apskrityje įmonių skaičius auga spartesniais tempais nei vidutiniškai Lietuvoje, tačiau kurdami bei plėsdami verslą įmonių vadovai čia susiduria opia problema – kur rasti kompetentingų darbuotojų?
Nors Alytaus apskrityje, palyginti su kitais Lietuvos regionais, verslininkai patiria daugiau sunkumų dėl kvalifikuotų darbuotojų stygiaus, tačiau mažiau kenčia dėl mokesčių naštos, klientų trūkumo.
Tuo tarpu Druskininkuose ir Alytaus mieste smulkių ir vidutinių įmonių skaičius auga sparčiau nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Šios priežastys nulėmė, kad trys iš penkių Alytaus apskrities savivaldybių – Druskininkų, Alytaus m. ir Lazdijų – pagal „Citadele“ banko sudaromą verslo laisvės indeksą 2017 metais pakilo į viršų.
Druskininkų savivaldybė pagal laisvę verslui palypėjo per 2 pozicijas ir užėmė 5 vietą iš visų 60 savivaldybių. Dar įspūdingesnis Alytaus miesto šuolis – per 21 poziciją į 20 vietą.
Alytaus rajonas per metus nuo 2016-ųjų liuoktelėjo per 2 vietas (iš 24 į 26), Varėnos rajonas – iš 31 į 47 vietą. Lazdijų rajonas, pakilęs per 1 poziciją, užėmė 41 vietą iš 60 Lietuvos savivaldybių.
Tai atskleidė „Citadele“ banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“. Jo metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 30 regioninių verslo asociacijų, visos 60 savivaldybių. Verslumu išsiskiria Druskininkai.
„Alytaus apskrityje verslumu tradiciškai išsiskiria Druskininkų kurortas. Išplėtota turizmo infrastruktūra sukuria puikią terpę kurtis bei plėstis smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl ne veltui pagal įmonių koncentraciją Druskininkai yra įsitvirtinę pirmaujančių šalies savivaldybių dešimtuke“, – sako Giedrė Kubiliūnienė.
Pasak „Citadele“ banko smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorės, gerinant verslo aplinką teigiamų poslinkių matyti ir kitose Alytaus apskrities teritorijose – tai rodo sumažėjęs pesimistiškai verslo aplinką vertinančių įmonių vadovų skaičius.
2016 m. atliktos apklausos duomenimis, 19 proc. Alytaus apskrities verslininkų verslo aplinką įvertino blogai, tuo tarpu 2017 m. taip vertinančių skaičius sumažėjo iki 12 procentų. Teigiamai regiono verslo aplinką vertina 15 proc. įmonių.
Departamento vadovės manymu, optimistiškai nuteikia ir kelerius metus augančios tiesioginių užsienio investicijų apimtys Alytaus apskrityje. Daugiau nei 80 proc. į regioną atplaukiančių investicijų „nusėda“ dviejose pagal verslo laisvės indeksą pirmaujančiose apskrities savivaldybėse – Alytaus mieste ir Druskininkuose.
Trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Kur rasti kompetentingų darbuotojų? Vertindami dabar verslui kylančias problemas, 2017 m. apklausos metu net 46 proc. Alytaus apskrities darbdavių prie jų priskyrė ir darbuotojų trūkumą.
Visoje Lietuvoje ši problema aktuali 37 proc. verslininkų. Prognozuodami didžiausią ekonominę grėsmę ateityje, vėlgi net 31 proc. Alytaus apskrities įmonių vadovų išskyrė kvalifikuotos darbo jėgos stygių. Tuo tarpu visoje Lietuvoje ši grėsmė atrodo svarbiausia tik 14 proc. įmonių vadovų.
Prognozuodami galimas socialines grėsmes verslo plėtrai, Alytaus regione, kaip ir visoje Lietuvoje, verslininkai pirmiausia išskyrė emigraciją – jos keliamo pavojaus labiausiai baiminasi 39 proc. apskrities verslininkų. Kaip sumažinti verslo barjerus?
„Nors įmonių vadovai tyrimo metu aiškiai identifikavo grėsmes ir problemas, tuo pačiu norėtųsi ir didesnio jų aktyvumo sprendžiant ilgalaikio konkurencingumo, inovacijų diegimo klausimus. Gamybos, pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, kitų technologinių inovacijų diegimas ne tik didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, bet ir padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri, įvertinant emigracijos mastus, tampa vis aktualesnė“, – teigia G. Kubiliūnienė.
Pasak banko atstovės, verslo barjerus padėtų sumažinti ir aktyvesnis įmonių dalyvavimas ES investicijų programose, palankių skolinimosi sąlygų išnaudojimas investuojant į verslo plėtrą, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.