„Reaguodama į Rūtos Vanagaitės pasisakymus nusprendėme nutraukti bendradarbiavimą su Rūta Vanagaite ir nedelsiant išimti visas jos knygas iš prekybos. Taip pat atsiribojame nuo bet kokių R. Vanagaitės pareiškimų“, – pareiškė leidykla „Alma littera“. Jos atstovų teigimu, R. Vanagaitės pasisakymai yra nepriimtini ir nesuderinami su leidyklos vertybėmis, todėl nuspręsta nutraukti bendradarbiavimą ir išimti visas „Alma littera“ išleistas jos knygas, įskaitant ir ką tik pasirodžiusią knygą „Višta strimelės galva“, – tvirtina leidyklos „Alma littera“ vadovė Danguolė Viliūnienė.
Knygos jau pradedamos išimti iš visų knygynų, prekybos vietų bei elektroninių parduotuvių ir artimiausiu metu jų neliks visose prekybos vietose. Taip pat leidyklos teisininkai jau pradėjo teisines procedūras nutraukiant bendradarbiavimą su R. Vanagaite.
R. Vanagaitė paskelbė skandalingus faktus apie Lietuvos karininką, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, kurio vardu Alytuje pavadinta gimnazija. Pasak rašytojos, partizanas esą buvo rusų tarnybų agentas, o galbūt netgi žydšaudys.
Valstybės istorinės atminties komisijos narys parlamentaras istorikas Arvydas Anušauskas, kuris yra ištyrinėjęs A. Ramanausko-Vanago bylą, teigia nenustebsiantis, jei R. Vanagaitė su talkininkais mėgins A. Ramanauską-Vanagą paversti žydšaudžiu. „Tarsi jiems nežinoma, kad vokiečiai Alytų, Druskininkus užėmė pačią pirmą karo dieną ir jokio sukilimo ten nebuvo. Mėginusius ginkluotis lietuvius, mano žiniomis, tiesiog sušaudė ant Nemuno kranto Alytuje ar kažkur apylinkėse“, – tvirtina istorikas.
Nepatikrintus, tačiau oficialiuose archyvuose rastus faktus R. Vanagaitė išviešino žinodama, kad valstybės istorinės atminties komisija siūlys 2018-uosius, kai minėsime A. Ramanausko-Vanago 100-as gimimo metines, skelbti jo vardo ir Sąjūdžio metais. R. Vanagaitė teigė nenorinti, kad „metai būtų pavadinti KGB agento ir Tarybų Sąjungos apologeto vardu“.
„Kai dar rašiau knygą „Mūsiškiai“, peržiūrėjau A. Ramanausko-Vanago bylą. Ne visą 20 tomų, bet dalį jos, ir radau labai įdomių dalykų. Vienas iš jų – 1940 metais, atėjus rusams į Lietuvą, per pirmą sovietinę okupaciją, A. Ramanauskas-Vanagas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su NKVD. Jis tapo NKVD agentu ir jis pats tą pripažįsta. Toliau nedirbo, bet yra užfiksuota, kad jį įtikino ir jis pasirašė su KGB sutartį. Antras faktas – jei pažiūrėsite į jo paskutines kalbas prieš jį nuteisiant, tai yra ištisos liaupsės komunizmui“, – teigia R. Vanagaitė. Jos žiniomis, A. Ramansuaks-Vanagas „išdavė visus savo bendražygius, visus ryšininkus ir rėmėjus, jų pavardes ir adresus… 27 žmones, pas kuriuos jis slapstėsi, ir visi tie žmonės paskui buvo suimti…“.
A. Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. New Britain (JAV) mieste, 1921 m. su tėvais Liudviku ir Elena Ramanauskais sugrįžo į Lietuvą, įsikūrė Seinų apskrityje, Rudaminos valsčiuje, Bielėnų kaime, mokėsi Galinių pradžios mokykloje, po to – Lazdijų „Žiburio” gimnazijoje. 1937 m. išvyko studijuoti į Klaipėdos pedagoginį institutą. 1939 m. institutui išsikėlus iš uostamiesčio, studijas baigė Panevėžyje. 1939 m. įstojo į Kauno karo mokyklą ir ją baigė. Nuo 1940 metų dirbo mokytoju Druskininkų krašte, vėliau, karo metu, įsitraukė į partizaninį judėjimą Dzūkijoje.
Alytaus mokytojų seminarijoje dėstęs A. Ramanauskas partizanu tapo 1945 metais, nuo 1947 m. vadovavo Dainavos apygardai, 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1956 metais Kaune A. Ramanauskas ir jo žmona buvo suimti, o 1957 m. nuteistas mirties bausme.
Po mirties praėjus 40-mečiui, 1997-aisiais, A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas kario savanorio statusas, o prezidento dekretu 1998-aisiais – ir dimisijos brigados generolo laipsnis bei 1999-aisiais – 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas. Jo vardu Alytuje pavadinta gimnazija, anksčiau buvusi 2-oji vidurinė mokykla.