„Gali būti, kad aptikome architektūros, kurios pradžia datuojama XVI amžiumi“, – tokiu spėjimu pasidalino Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus vedėjas Alius Baranauskas.
Šilelio g. 30, netoli Alytaus miškų urėdijos, buvęs pastatas seniai krito į akis miesto tvarkos sergėtojams, todėl jo teritorija buvo įtraukta į privalomai tvarkytinų sąrašą.
„Pamatę miesto savivaldybės raštišką prašymą, teritoriją sutvarkėme, o iš nesaugaus avarinio pastato išsikrausčius visiems nuomininkams paskaičiavome, kad mums per brangu jį išlaikyti, tvarkyti, o dar ir mokėti nekilnojamo turto mokestį, todėl nusprendėme nugriauti ir jo vietoje planuoti naujus sklypus“, – pasakojo vienas sklypo ir avarinės būklės pastato savininkų Nauris Baranauskas.
Pastato dalis buvo griaunama legaliai – remiantis ankstesniu leidimu, kurio pagal naujus, supaprastintus statybų reikalavimus pastatų ir sklypo savininkams net nereikėjo turėti. Buvo pasamdyta firma, jų technika ir darbuotojai. Tvarkymo darbus apsunkino privačioje teritorijoje netikėtai apsilankę paveldosaugininkai. Jie žodžiu, o paskui raštu ir net dalyvaujant policijai patvirtino, jog griaunamas pastatas yra galimai buvusios Alytaus dvaro ekonomijos ūkinis pastatas.
„Kur paveldosaugininkai buvo tuos 17 metų, kai mes šį pastatą valdome, ar dar anksčiau, kai priklausė kitiems savininkams?“, – teiraujasi nuostolių dėl išnuomotos technikos, pasamdytos firmos prastovų, apmokėtų, tačiau nepanaudotų matininko paslaugų, taip pat kitų nemenkų papildomų išlaidų patyręs N. Baranauskas. Jo teigimu, iki pat tvarkymo, griovimo darbų čia paveldosaugininkų nebuvo, o pasamdytas matininkas, prieinantis prie saugomų objektų sąrašų, patvirtino, kad sandėlis „100 procentų“ nėra saugomas pastatas.
KPD prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus vedėjas A. Baranauskas Alytausgidas.lt naujienų portalui patvirtino, kad galimai buvęs Alytaus dvaro ekonomijos ūkinis pastatas nėra įtrauktas į saugomų paveldo objektų sąrašą, tačiau paveldosaugininkai turėjo teisę darbus stabdyti, kai pastebėjo, kad pastato likučiai gali būti vertingi.
Tuo tarpu, pasak vieno iš sklypo ir avarinės būklės, todėl griaunamo pastato savininkų N. Baranausko, jis ir kiti savininkai nėra prieš Alytaus miesto praeitį, tačiau stebisi paveldosaugininkų ir kitų valdininkų nesusikalbėjimu. „Jeigu tai iš tiesų buvusio istorinio pastato likučiai, kodėl mums vieni leidžia juos griauti, o kiti draudžia, o apie draudimus turime sužinoti paskutiniai, jau beveik baigę visus teritorijos sutvarkymo darbus?“, – klausia Šilelio g. 30 sklypo ir likusios pastato dalies bendrasavininkis N. Baranauskas.
KPD prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus vedėjas tvirtina, kad saugomu paveldu kol kas nėra nei Alytaus dvaro ekonomijos ūkinis pastatas Šilelio g. 30, nei pats Alytaus dvaras, o jo vietoje Vilniaus g. 30 neseniai įsikūrė ir veikia Dzūkų alaus restoranas. Pastarojo savininkas Robertas Vitkauskas, remontuodamas Vilniaus g. 30 pastatą, kur kaip spėjama, anksčiau veikė Alytaus dvaras, rado daug senovinių ekonominės veiklos daiktų, iš kurių sukūrė privatų muziejų, eksponuojamą restorano fojė.
Alytaus paveldosaugininkų vadovas A. Baranauskas patvirtino, kad N. Baranauskas bus kviečiamas į departamentą ir aiškinamasi susidariusi situacija, kodėl išliko tik išorinės pastato pertvaros. N. Baranauskas tvirtina, kad buvusio „kluono“ pastato paskirtis buvo komercinė, todėl norint ją pakeisti į gyvenamąją, valdininkai patys reikalavo pastatų likučius iš pradžių nugriauti, o paskui keisti paskirtį ir skirstyti į atskirus sklypus.
A. Baranausko teigimu, Alytaus mieste nėra sudarytas ir patvirtintas oficialus pastatų ar jų likučių, kaip galimų kandidatų į saugomą paveldą, sąrašas, tačiau toks rengiamas. Tikimasi, kad ateityje toks dokumentas turėtų padėti pastatų ar išlikusių jų fragmentų savininkams, taip pat paveldosaugininkams surasti bendrą kalbą išsaugojant ir taip skurdžią Alytaus mūrinės architektūros istoriją.
Paveldosaugininkų vadovas patvirtino, kad apie Alytaus dvaro ekonomijos buvusį ūkinį pastatą juos informavo miesto praeičiai neabejingas asmuo, kaip daiktinį įrodymą pateikęs netgi senuosius brėžinius.
PAPILDYTA
Šilelio g. 30 sklypą valdantieji ne tik turėjo leidimą tvarkyti teritoriją, griauti avarinius pastatus, tačiau jau beveik 10 metų – ir oficialiai išduotus statybų leidimus čia vystyti nekilnojamojo turto projektus su visa pastatų bei jų komunikacijų infrastruktūra.
Vizualizaciją ir pagaliau prasidėjusius darbus pamatę Šilelio g. gyventojai džiaugėsi, kad šabakštynai – jau sutvarkyti, bei sklypo savininkams dėkojo, kad pagliau nebeliks ir avarinės būklės pastato, kurio stogas gali bet kada užgriūti ir mirtinai prispausti čia atklydusius benamius ar pramogų prasimanančius paauglius.
ATNAUJINTA
Kaip mūsų portalui patvirtino „Capital Alytus“ biuro vadovas, nekilnojamojo turto ekspertas Nerijus Čaplikas, Šilelio g. 30 sklypo kaina rinkoje galėtų siekti 140 tūkstančių eurų. Minėtoje teritorijoje buvę pastatai ar jų likučiai, pasak NT žinovo – beverčiai, todėl net nebuvo įkainojami.
Susijęstraipsniai
