Prasidėjus rugsėjui, mokykloje mokiniams užduodami namų darbai. Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai ir jie patirtų sėkmę. Dėl šios priežasties dažnai mokiniams, ypatingai pradinių klasių, skiriami namų darbai tampa visos šeimos pareiga ir rūpesčiu. Todėl atrodo, kad vakarais nelieka laiko niekam kitam, išskyrus vaikų namų darbus ir jų tikrinimą…
Vis dėlto tenka pripažinti, kad dauguma tėvų norėdami padėti persistengia ir, užuot padėję, labiau pakenkia. Tai, kad tėvai ruošia namų darbus už vaikus sąlygoja silpnėjantį vaiko pasitikėjimą savimi, žemesnę mokymosi motyvaciją, dėl to gali atsirasti nenoras eiti į mokyklą ar suprastėtų mokymosi rezultatai.
Natūraliai kyla klausimas ką turėtų daryti moksleivių tėvai, kad padėtų savo vaikams, o nepakenktų. Visų pirma specialistai siūlo atkreipti dėmesį į žemiau išvardytus aspektus, kurie svarbūs sėkmingam namų darbų atlikimui:
Laikas, skirtas namų darbams
Tėvai kartu su savo vaiku turėtų nuspręsti, kuriuo metu mokinys yra darbingiausias ir jam patogiausiai ruošti namų darbus. Renkantis laiką reikia nepamiršti atsižvelgti ne tik į pamokų trukmę mokykloje, bet ir į popamokinių veiklų laikus. Idealiu atveju – laikas, skirtas namų darbų ruošai, būtų tas pats visomis savaitės dienomis. Taip vaikui bus paprasčiau orientuotis dienotvarkėje.
Darbo vieta
Prie sėkmingo namų darbų atlikimo prisideda ir tam skirta vieta. Svarbu, kad vaikas žinotų, kuri vieta skirta jo namų darbų atlikimui ir kad ta vieta būtų pritaikyta jam (aukščiu, apšvietimu ir pan.). Rašomasis stalas, ant kurio ruošiami namų darbai, turėtų būti tvarkingas, be jokių žaislų, mobiliųjų telefonų ar kitų, su mokymusi nesusijusių daiktų. Daiktai, kurių reikės (atlasas, knygos, pieštukai ir pan.), turi būti išdėlioti rankos atstumu prieš pradedant dirbti. Tai padės sumažinti išsiblaškymo galimybes.
Mokymosi aplinka
Mokinio susikaupimui atlikti namų darbus įtakos turi ir jį supanti aplinka. Siekiant, kad vaikas geriau susikauptų ir tiksliau bei greičiau atliktų namų darbus, labai svarbu, kad aplinkoje, kurioje pamokas ruošia mokinys, negrotų radijas, nebūtų įjungtas televizorius, nežaistų jaunesni broliai ar seserys bei nebūtų jokių kitų triukšmo šaltinių.
Pertraukų darymas
Pertraukų darymas atliekant namų darbus yra būtinas, nes skirtingo amžiaus vaikai sugeba skirtingą laiką sėkmingai susikaupti. Pirmokams maksimaliai susikaupus dirbti pavyksta maždaug 15 min, antrokams ir trečiokams – apie 20 minučių, ketvirtokams ir penktokams – 30 minučių, o vyresniems apie 45 minutes. Todėl atliekant namų darbus maždaug pagal paminėtą laiką reikia padaryti 5-10 minučių pertraukas, kurių metu vaikas pajudėtų, bet jokiu būdu nežiūrėtų televizoriaus ar nežaistų išmaniuoju telefonu, nes tokiu atveju pertraukos tik labiau blaškys, o ne pagelbės. Pertraukų metu galima atlikti akių, rankų ar kokias nors kitas mankšteles.
Taisyklinga laikysena
Namų darbai bus atliekami greičiau ir maloniau, jei juos ruošdamas vaikas sėdės tiesiai ir neįsitempęs. Tai apsaugos jį nuo nepageidaujamo skausmo, kuris atsiranda ilgesnį laiką nepatogiai sėdint.
Užuominos davimas
Jei vaikas atsiduria beviltiškoje padėtyje ir nežino, ko imtis, tėvai gali jam pateikti konkrečią užuominą į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Tik jokiu būdu nepateikti galutinio atsakymo.
Nepamiršti pagirti vaiko už atliktus namų darbus
Jei vaikas sėkmingai atliko namų darbus, reikia jį pagirti jį už tai. Tai suteiks daugiau pasitikėjimo savimi ir stiprins motyvaciją toliau stengtis ir mokytis.
Apibendrinant galima teigti, kad visuomet yra naudinga ir svarbu, jog tėvai padėtų savo vaikams ieškoti atsakymų sprendžiant namų darbus, vaikus palaikytų, padrąsintų ir sukurtų palankią aplinką namų darbų atlikimui. Tačiau, kaip ir visur, svarbu nepersistengti, nepateikti mokiniams galutinių atsakymų, siekiant, kad tik kuo greičiau ir „geriau“ namų darbai būtų atlikti.
Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos psichologė Rasa Urbonaitė-Baranauskienė