Lietuvoje, o ir pačiame Alytuje nuskambėjo ne vienas kultūros įstaigų vadovų skandalas. Nubausti prasikaltusius, išteisinti teisiuosius kaskart yra nelengvas uždavinys, ypatingai savivaldos lygyje.
Atrodo, kad nuo šiol įvertinti profesinę ir etinę kultūros įstaigų darbuotojų veiklą turėtų būti lengviau. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson patvirtino kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles. Jose mėginta aiškiai išdėstyti ne tik su darbu ar viešu elgesiu susijusias rekomendacijas, tačiau ir suformuluoti dovanos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo apibrėžimus.
Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklėmis siekiama skatinti kultūros įstaigų darbuotojų atsakomybę už savo veiksmus, stiprinti sąžiningumą, ugdyti pagarbą bendradarbiams ir kitiems asmenims, tobulinti korupcijos prevenciją, išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų, didinti kultūros įstaigų socialinę atsakomybę ir autoritetą visuomenėje, saugoti kultūros įstaigų reputaciją.
Taisykles sudaro 6 skyriai. Profesinės veiklos ir elgesio reikalavimų aprašyme rekomenduojama „…nedaryti neteisėtos įtakos kitiems asmenims, „savo elgesiu darbo metu ir viešajame gyvenime nediskredituoti kultūros įstaigos reputacijos“, o „konfliktinėse situacijose elgtis objektyviai“.
Taip pat rekomenduojama „užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų skaidrumą ir viešumą, prireikus pateikti savo sprendimų priėmimo motyvus“, „ekonomiškai naudoti kultūros įstaigos turtą, nenaudoti jo asmeniniais tikslais, nešvaistyti ir negadinti“, „nevartoti alkoholio darbo metu, išskyrus atvejus, jeigu alkoholis vartojamas pagal protokolo reikalavimus arba kitais darbdavio nustatytais atvejais“.
Taisyklių skyriuje dėl kultūros įstaigų darbuotojų elgesio bendraujant su bendradarbiais rekomenduojama „siekti, kad kolektyve vyrautų tarpusavio pasitikėjimas“, „taktiškai informuoti bendradarbius apie pastebėtas jų padarytas klaidas, taip pat pateikti savo pastabas ir siūlymus dėl jų ištaisymo“, „darbo metu kilusius tarpusavio nesutarimus su kitais bendradarbiais geranoriškai spręsti bendru sutarimu, o nepavykus susitarti, kreiptis į tiesioginį vadovą“, „laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus ir pagrįstus tiesioginio vadovo nurodymus ir pavedimus“, „apie pavedimus ir nurodymus, kurie galimai prieštarauja teisės aktams, informuoti aukštesnį pagal pavaldumą vadovą“.
Ypatingi reikalavimai taisyklėse iškelti kultūros įstaigų vadovams, jų pavaduotojams. Siūloma „mandagiai bendrauti su pavaldiniais, netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo“, „…užkirsti kelią konfliktams, patyčioms, psichologiniam smurtui, šalinti nesutarimų priežastis“, „pastabas dėl pavaldinių klaidų ir darbo trūkumų reikšti korektiškai, jei įmanoma, nedalyvaujant kitiems asmenims“, o „konfliktinėse situacijose išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyvaus sprendimo“.
Skyriuje dėl kultūros įstaigų darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalaujama „deklaruoti privačius interesus…“, „elgtis taip, kad šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ir kiti santykiai nekenktų darbui ir netrukdytų atlikti tiesiogines pareigas“, „
informuoti tiesioginį vadovą apie kiekvieną atvejį, kuris gali būti susijęs su korupcija, sukčiavimu ar mėginimu daryti neteisėtą poveikį. Jei tokį poveikį daro tiesioginis vadovas, informuoti aukštesnį pagal pavaldumą vadovą“, „nesinaudoti darbo metu gauta konfidencialia informacija asmeninei naudai gauti“, „nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis įdarbinant asmenį, skiriant jį į tam tikras pareigas ar taikant skatinimo priemones, suteikiant jam bet kokią naudą“, „nusišalinti nuo sprendimų priėmimo ir apie tai informuoti tiesioginį vadovą, jeigu gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas“, „būti objektyviems, priimant sprendimus neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo“, „būti teisingiems, nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi“.
Naujose taisyklėse taip pat rašoma, kad kultūros įstaigų darbuotojai negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Jeigu kultūros įstaigos darbuotojas pažeis šias taisykles, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes, jo atžvilgiu galės būti pradedamas darbo pareigų pažeidimo tyrimas, o
darbo pareigų pažeidimų tyrimas bus atliekamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Pažeidimas, kuris atliekamas kartotinai ar sistemingai bus laikoma šiurkščiu, o taisyklių laikymosi priežiūrą vykdys kultūros įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kultūros įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Susijęstraipsniai
