Nuo liepos 1-osios įsigalioja naujasis darbo kodeksas, taip pat vyriausybės patvirtinti poįstatyminiai teisės aktai jam įgyvendinti – dėl darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, dėl sezoninio darbo, dėl konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse ir kt.
Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašu:
- …paliekama ta pati 40 val. trukmės 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis ir kasdienė darbo laiko trukmė nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – 8 val. 15 min., o penktadienį – 7 val., o jeigu dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, – 40 val. trukmės 6 darbo dienų savaitė su viena poilsio diena ir kasdienė darbo laiko trukmė nuo pirmadienio iki penktadienio – 7 val., o šeštadienį – 5 val.
- …nustatoma, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų, vykdančių viešąjį administravimą, darbuotojai ir valstybės tarnautojai darbą pradeda nuo 7 val. iki 9 val. ir baigia nuo 14 val. 45 min. iki 18 val., o įstaigų, įmonių ir organizacijų, kurios nevykdo viešojo administravimo, darbuotojai ir valstybės tarnautojai – pradeda nuo 6 iki 11 val. ir baigia nuo 15 iki 20 val., kartu užtikrinant veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą.
- …suteikiama teisė darbdaviui nustatyti kitokį nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą iš DK 113 str. 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų darbo laiko režimų, t. y. suminę darbo laiko apskaitą, lankstų darbo grafiką ar individualų darbo laiko režimą.
- …paliekama nuostata, kad konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką pagal DK reikalavimus nustato įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas.
Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše nauja tai, kad apskaičiuojant vidurkį, nebus įskaitomos skatinamojo pobūdžio premijos ir, laikantis tų pačių principų, nebus įskaitomos ir valstybės tarnautojams mokama skatinamojo pobūdžio išmoka bei žvalgybos pareigūnams mokama vienkartinė piniginė išmoka.
Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše:
- …paliekamas tas pats pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas.
- …konkurse stebėtojo teisėmis gali dalyvauti ir Lietuvos Respublikoje įregistruoto viešojo juridinio asmens, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai.
- …konkursai skelbiami ir dokumentai teikiami per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą.
Sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumų apraše lieka, kad:
- …sezoninio darbo sutartis gali būti sudaroma sezoniniams darbams atlikti vienam sezonui, kuris yra ne ilgesnis kaip 8 mėn. vienas po kito einančių 12 mėn. laikotarpiu, arba keliems sezonams arba neterminuotai.
- …sezoninio darbo sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus terminui darbuotojo rašytiniu pareiškimu, įspėjus darbdavį raštu prieš 5 dienas, o nutraukiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, įspėjant darbuotoją prieš 5 dienas.
- …dirbant sezoninius darbus ir esant poreikiui, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.
Sezoninių darbų sąrašas sutrumpinamas iki 9 darbų grupių, sujungiant panašias veiklas (buvo atskirai 31 darbas). Tai statybos, kelių statybos, žemės, žemėtvarkos, žemės ūkio, miškų ūkio, miškotvarkos, žvejybos, upių transporto, vandens telkinių, pakrančių, parkų, akvakultūros tvenkinių tvarkymo darbai, aptarnavimo darbai, susiję su poilsio namų, sanatorijų veikla, turizmu ir stovyklomis, kai jie veikia ne ištisus metus, taip pat darbai, susiję su sezoninį darbą dirbančių asmenų aptarnavimu, darbai, atliekami nešildomose patalpose (palapinėse) ir lauko sąlygomis, išskyrus nurodytuosius sąrašo 1 punkte, žvejybos darbai ir darbai, susiję su žuvų perdirbimu, realizavimu bei veisimu.
Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų apraše nustatoma, kad:
- … specialios pertraukos suteikiamos dirbant lauke, kai temperatūra žemesnė kaip – 10oC, ar nešildomose ir (ar) šaldomose patalpose, kai temperatūra yra žemesnė kaip +4oC, taip pat dirbantiems sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba profesinės rizikos sąlygomis.
- … minimali specialių pertraukų trukmė per 8 val. darbo dieną (pamainą) turi būti ne mažesnė nei 40 minučių ir jos turi būti suteikiamos ne rečiau nei kas pusantros valandos.
Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės apraše paliekamos tos pačios darbuotojų kategorijos, kurioms suteikiamos pailgintos atostogos, tik jų trukmė perskaičiuota darbo dienomis. Pvz. dirbantiems 5 darbo dienas per savaitę pedagoginiams bei mokslo darbuotojams – 40 darbo dienų, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams – 30 darbo dienų; socialinių paslaugų srities darbuotojams, dirbantiems tam tikrose įstaigose, farmacijos specialistams – 25 darbo dienos ir t.t.
Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo pakeitimai yra susiję su kalendorinių dienų perskaičiavimu į darbo dienas, paliekant tokias pačias jų suteikimo sąlygas ir tvarką (jos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje; už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų; už ypatingą darbų pobūdį (t.y. atliekamas kelionėje, susijęs su važiavimais)).
Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašu nustatomi darbo ir poilsio laiko ypatumai transporto (kelių, geležinkelių, civilinės aviacijos, jūrų transporto, vidaus vandenų transporto), elektroninių ryšių, pašto, žemės ūkio, durpių kasimo, žemės ūkio produkciją perdirbančiose, energetikos įmonėse, gydymo bei socialinės globos, švietimo įstaigose, žvejybos laivuose ir kitose ekonominės veiklos srityse. Taip pat jame paliekamas tas pats darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašas.
Priklausomai nuo ekonominės veiklos srities reglamentuota skirtinga maksimali suminės darbo laiko apskaitos apskaitinio laikotarpio trukmė, maksimali leidžiama darbo dienos ir darbo savaitės darbo laiko trukmė, maksimali naktinio darbo trukmė, poilsio laikas ir kt.
Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašu paliekamas anksčiau galiojęs profesijų ir pareigybių sąrašas ir sutrumpinto darbo laiko reguliavimas. Nustatoma ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo laiko norma per savaitę mokytojams, dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, neformaliojo švietimo įstaigose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose; auklėtojams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose, vaikų socializacijos centruose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; logopedams, specialiesiems pedagogams, tiflo- pedagogams, surdopedagogams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose, vaikų globos įstaigose; dėstytojams, dirbantiems aukštosiose mokyklose; koncertmeisteriams, akompaniatoriams, dirbantiems mokyklose, meninio ugdymo specialistams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vaikų globos įstaigose; mokyklų socialiniams pedagogams.
Farmacijos specialistams, kontroliuojantiems (tiriantiems) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę; gaminantiems vaistus ir vaistines medžiagas; pakuojantiems vaistus ir vaistines medžiagas; priimantiems ir (ar) komplektuojantiems vaistus pagal užsakymus; išduodantiems (parduodantiems) vaistus ir vaistines medžiagas vaistinėse – 36 val. darbo laiko norma per savaitę ir t.t. Už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką taikant Darbo kodekso nuostatas.
Darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus profesinę riziką cheminių darbo aplinkos veiksnių (iš jų kancerogenų ir mutagenų), fizikinių darbo aplinkos veiksnių ar ergonominių darbo aplinkos veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir nėra galimybės techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių, nustatoma ne ilgesnė kaip 36 val. darbo laiko norma per savaitę.
Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 84 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad darbo sutartis su jūrininku sudaroma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka raštu pagal pavyzdinę formą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 513 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 115 „Dėl darbo sutarties ir darbo sutarties su jūrininku pavyzdinių formų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinama nauja redakcija pavyzdinė darbo sutarties su jūrininku forma.
Darbo sutarties su jūrininku forma pakeista atsižvelgiant tik į jūrininkams būdingas nuostatas (laivo savininko (valdytojo) duomenys, jūrininko duomenys (nurodant ir jūrininko gimimo vietą), teisė į repatriaciją, papildomai nurodoma informacija sudarant darbo sutartį su jūrininku vienam reisui).