Neseniai teko stebėti itin komišką situaciją, kuomet vaikystę kaime prisiminusi jauna moteris savo vaikams – paaugliui sūnui ir penkiametei dukrai – mėgino siūlyti paragauti, anot moters, vaikystę kaime primenančią daržovę – rabarbarą.
Moteris gana nuoširdžiai vaikams pasakojo, kaip ji su kitais vaikais nusilaušdavo rabarbarų stiebų, „dažydavo“ juos į cukrų ir tai jiems būdavo lyg gardžiausias desertas.
Nei stiebų išvaizda, nei tuo labiau jų skonis vaikų nesužavėjo, o mažajai prieš atsikąndant išsprūdęs nuoširdus klausimas „ar juos dar ir valgyti galima?“, mamą taip pat privertė prisipažinti, jog nesuprantanti, kaip juos tokius rūgščius vaikystėje galėjusi pilna burna valgyti.
Manoma, kad šis daugiametis žolinis augalas į Europą atkeliavo maždaug XVIII amžiuje iš Azijos. Nors sunku būtų nuomonę pagrįsti, tačiau atrodo, jog Lietuvoje rabarbarų populiarumas yra nusilpęs. Ir tikriausiai teisi mama, norėjusi vaikus supažindinti su šiuo nelabai pažįstamu rūgštoką skonį turinčiu stiebkočiu. Rabarbarų ir auginama, ir naudojama mažiau nei tais, kaip mūsų mėgstama sakyti, anais laikais.
Ir maistas, ir vaistas
Lietuvoje auginamos bene trys rabarbarų rūšys iš kurių labiausiai žinomas daržovinis rabarbaras. Rabarbarai naudojami ir naudotini tiek maistui, tiek ir medicinoje. Jeigu patiekalų ruošyboje naudojami šių augalų lapkočiai – rūgštoki, skoniu primenantys obuolį, kaip dažnai sakoma – antaninį, tai medicininiai preparatai gaminami iš šakniastiebių.
Nors vertinant rabarbarų rūgštoką skonį norsi galvoti, kad jie gausūs vitaminų, ypač vitamino C, tačiau jie labiau gali pasigirti mineralinėmis medžiagomis: geležimi, kalciu, fosforu ir magniu, o ne vitaminais. Gero žodžio jie taip pat nusipelno ir dėl antioksidacinių medžiagų bei ląstelienos.
Vaistinė žaliava, kaip jau minėta, – rabarbarų šaknys. Rabarbarų šakniastiebių preparatai laisvina vidurius, todėl būtent šios savybės ir yra išnaudojamos medicinoje, farmacijoje. Kinų medicinoje ši ir kitos jų savybės išnaudojamos jau ne vieną tūkstantį metų, tačiau reikia pastebėti, kad reikia išmanyti šio augalo preparatų poveikį, nes netinkama dozuotė gali ne tik, kad neduoti laukiamo efekto, o net gi sukelti priešingą.
Rabarbarų naudojimas virtuvėje priklauso nuo šeimininkės išmonės ir pasiryžimo išmintingai panaudoti jų skonines savybes. Iš rabarbarų lapkočių verdami kisieliai, kompotai, uogienės, padažai, želė, įdarai pyragams ir įvairūs kiti konditerijos gaminiai. Vieno itin paprasto pyrago receptas pateikiamas šio straipsnelio pabaigoje.
Rekomenduojama naudoti tik jaunus rabarbarų lapkočius. Suaugusiuose rabarbarų kotuose kaupiasi oksalo rūgštis, didelis jos kiekis kenksmingas, todėl rabarbarų nerekomenduojama vartoti sergant inkstų ligomis, skrandžio ar dvylikapiršės žarnos opalige, podagra.
Dar nevėlu tapti daržovių guru
Siekdamas skatinti gyventojus vartoti kuo daugiau daržovių, ypač auginamų Lietuvoje, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras yra paskelbęs konkursą „Daržovių guru“. Visuomenės sveikatos specialistai kviečia apie daržoves kalbėti, gaminti patiekalus iš daržovių ir taip sulaukti daržovių renesanso.
Ką reikia padaryti? Kiekvieną mėnesį sveikatos biuro tinklapyje ir socialinio tinklapio facebook paskyroje skelbiama nauja žvaigždė – Lietuvoje auginama daržovė. Tereikia pagaminti patiekalą su šia daržove, jį nufotografuoti ir jo receptu bei nuotrauka pasidalinti, t. y. įkelti į Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro facebook paskyrą arba atsiųsti [email protected] el. p. adresu. Visų dalyvių laukia smagūs prizai, o mėnesio laimėtojų – ypatingi.
Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė
Rabarbarų pyragas
Pyragui reiks:
130 g minkšto sviesto
180 g cukraus
2-3 kiaušinių
200 g miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
druskos
vanilinio cukraus
cukraus pudros
400-500 g rabarbarų
Kaip gaminti:
kambario temperatūros sviestą išsukame su cukrumi, vanilininiu cukrumi ir kiaušiniais iki purios masės. Atskirame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, druską. Miltų mišinį suberiame į sviesto ir kiaušinių masę, suberiame rabarbarus, kurie turi būti supjaustyti nedidelėmis juostelėmis arba kubeliais ir išmaišome. Sukrečiame tešlą į sviestu išteptą kepimo formą ir kepame 40-45 minutes. Patiekiant galima apibarstyti cukraus pudra.
Susijęstraipsniai
