Alytaus mieste, jo apylinkėse ir visoje Dzūkijoje šį savaitgalį netrūksta triukšmo. Šventiniai garsai sklinda iš Alytaus miesto gimtadienio koncertų. Šiomis dienomis pakanka ir kariško triukšmo.
Alytaus ir krašto padanges raižo viršgarsiniai, turboreatyviniai lėktuvai, skraido 10-osios oro paramos brigados orlaivių grupė iš JAV, treniruojasi Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės, karališkieji jūrų pėstininkai iš Didžiosios Britanijos, taip pat Lenkijos, Rumunijos ir kitų šalių kariai, dalyvaujantys karo pratybose „Saber Strike” („Kardo kirtis”), kurioms vadovauja NATO tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso štabas Sčecine (Lenkija).
Sekmadienio rytą virš Alytaus skrido ypatingai daug karinių lėktuvų. Vietos aerospecialistų teigimu, tai buvo viršgarsinė turboreaktyvinė aviatechnika, kuriai rekomenduojama skristi ~12 km aukštyje. Kol kas nepatvirtintais duomenimis, dangų virš Dzūkijos sostinės praskuto strateginiai bombonešiai „Rockwell B-1 Lancer“, kurių sparnų plotis siekia futbolo treniruočių stadiono plotį ir sudaro 42 metrus.
Buvo imituojama puolimo operacija, vykdota infiltracija oru, karo aviacijos antskrydžiai, jungiamos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pajėgos vadinamajame Suvalkų „koridoriuje“, Lietuvos teritorijoje apimančiame Alytaus, Vilkaviškio, Kalvarijos ir Lazdijų rajono savivaldybes. Suvalkų „koridorius“ Lenkiją jungia su Lietuva, Baltarusija ir Karaliaučiaus sritimi (Rusija), jame gyvena didžioji dalis Lenkijos lietuvių – daugiausia Punske, taip pat Seinuose ir Suvalkuose.
Trečiasis pasaulinis karas gali prasidėti čia, pažeidžiamiausia NATO vieta – taip Suvalkų „koridorių“ ir jo aplinką vertina kritikai, o mums belieka viltis, kad karo atveju išgelbėtų NATO sutartis. Pastarosios penktasis straipsnis teigia, kad ataka prieš vieną NATO sąjungininkę yra ataka prieš visą NATO.
Kad taip nenutiktų – šį savaitgalį Pietų Lietuvoje buvo vykdomos ir koncentruotos vienos didžiausių pratybų, o dalis pagrindinių veiksmų vyko 25-40 km atstumu nuo Alytaus – prie Seirijų, Straigių, Šlavantų ir Šventežerio gyvenviečių Lazdijų rajone. Čia, kaip ir Birštone surengtoje kariuomenės ir visuomenės šventėje, šį savaitgalį ne tik skraidė viršgarsiniai lėktuvai, sraigtasparniai, atgabenti iš D. Britanijos, JAV, Lenkijos, tačiau ir važinėjo karo technika, buvo naudojami imitaciniai šaudmenys, dūminiai užtaisai ir sprogstamieji paketai, todėl buvo vykdomas trumpalaikis eismo ribojimas.
Operaciją stebėjo D. Britanijos ambasadorė Lietuvoje Anne Hall, Mičigano (JAV) valstijos senatorius Garry Peters, JAV Sausumos pajėgų Europoje vado pavaduotojas gen. mjr. John Gronski, Lietuvos Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys, kiti garbingi svečiai, kurių būryje nebuvo Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko, išvykusio į Vokietiją.
Kariškių teigimu, Suvalkų „koridoriaus“ užėmimą pratybų metu Karaliaučiaus krašte Rusija repetuoja daugelį metų, esą todėl tai turi daryti NATO pajėgos. Manoma, kad Suvalkų „koridorius“, dar vadinamas ruožu ir trikampiu, anglų įvardijamas kaip „Suwalki gap“, o lenkų – „przesmyk Suwalki“, yra Europos sąjungos (ES) gynybos Achilo „kulnas“- silpnoji vieta, per kurią Rusijos kariuomenė Baltijos šalis izoliuoti nuo Lenkijos ir ES teritorijos ir užimti galėtų vos per kelias dienas.
Anksčiau Suvalkų trikampio siekė ne tik rusai, tačiau ir lenkai bei lietuviai. Žemės priklausė Lietuvos didžiajai kunigaikštystei. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.) teritorija atiteko Prūsijai, vėliau – Lenkijos kunigaikštystei, po to – carinei Rusijai. XX amžiuje Suvalkų trikampis buvo tapęs nesutarimų objektu tarp Lietuvos ir Lenkijos, mūsų armijos kovojo Seinų sukilime (1919 m.) ir Nemuno upės mūšyje (1920 m.), po to pasirašė Suvalkų sutartį, lėmusią tai, kad Punskas, Seinai ir Suvalkai atiteko Lenkijai, o Lietuvai – Vilnius.
Alytausgidas.lt skaitytojos video. Turite ką nors įdomaus nufilmavę? Atsiųskite mums tiesiai ČIA!
Daugiau apie Suvalkų „koridorių“
Suvalkų „koridorius“ Lietuvai svarbus ne vien dėl lietuvių salelių Punske, Seinuose ir Suvalkuose, tačiau ir ypatingas mūsų istorijai. Seinuose dirbo „Anykščių šilelio“ autorius, vyskupas Antanas Baranauskas, mokėsi „Altorių šešely“ trilogijos autorius Vincas Mykolaitis-Putinas, pirmojo lietuviškos literatūros teorijos vadovėlio autorius Motiejus Gustaitis ir Vincas Kudirka, „Varpo“ žurnalo 1898 m. rugsėjo numeryje su natomis paskelbęs „Tautišką giesmę“, kuri 1919 metais buvo pasirinkta Lietuvos valstybės himnu.
Susijęstraipsniai
