Geriausias Lietuvos futbolo federacijos (LFF) elitinės jaunių U-17 lygos praėjusių metų saugas Paulius Golubickas pasibaigus sezonui paliko Alytaus FA „Dainavos“ komandą ir išvyko į Angliją, kurioje treniruojasi ir rungtyniauja Jouvilio „Yeovil Town FC“ komandos jaunimo sistemoje.
Dar būdamas labai jaunas, talentas buvo patraukęs anglų „Chelsea“ bei vokiečių „Stuttgart” klubų dėmesį, tačiau tada tokiam karjeros posūkiui nepritarė vaikino tėvai. „Nepaisant to, P. Golubickas nesigaili tokio scenarijaus, mėgaujasi žaidimu Anglijoje“, – rašo futbolas.lt ir apie dainaviškio laiką rinktinėje bei futbolo tėvynėje Anglijoje aptaria interviu.
– Po praėjusio sezono išvykote į Angliją ir pradėjote futbolo paslapčių mokytis ten. Kaip sekėsi?
– Sezonas Anglijoje buvo geras. Žinoma, pačioje pradžioje buvo keletas problemų dėl nacionalinio perėjimo, tačiau dabar viskas vyksta sklandžiai.
Taip pat turėjau keletą traumų – kelio ir nugaros, bet dabar esu visiškai sveikas. Anglijoje sąlygos išties puikios. Klubas labai rūpinasi, suteikia apgyvendinimą ir galimybę mokytis koledže kartu su kitais futbolininkais, o traumos metu paskiria asmeninį trenerį, kuris su tavimi dirba.
Treniruotės aukšto lygio, labai akcentuojami techniniai dalykai. Taip pat turime nemažai treniruočių treniruoklių salėje, kur geriname savo fizinę jėgą. Be to turiu galimybę treniruotis su vyrų komanda kur galiu parodyti savo geriausius sugebėjimus ir nustebinti trenerius.
Tenka žaisti daug rungtynių, kuriose esu įmušęs ir įvarčių, tad viskas yra pozityvu.
Jei kalbėtume ne apie futbolą, tai iš pradžių galvojau, kad bus labai sunku mokytis, nes viskas anglų kalba, tačiau greitai mokausi ir puikiai sekasi. Mokomės įvairiausių dalykų: žmogaus anatomijos ir fiziologijos, įvairiausių analizių, sportininko gyvenimo būdo bei kitų su sportu susijusių dalykų.
– Minėjote, kad turėjote traumų. Ar jos netrukdė atvykti į Lietuvos rinktinės stovyklą?
– Žiemą buvau gavęs kvietimą į Lietuvos U-19 rinktinę, tačiau dėl kelio traumos tą kartą negalėjau vykti. Turėjau nugaros traumą, bet laiku spėjau pasveikti ir džiaugiuosi, kad galėjau atvykti į pasiruošimo stovyklą prieš Baltijos taurės turnyrą, o vėliau taip pat keliauti su komanda į turnyrą. Manau, jeigu treneriai kviečia, vadinasi manimi pasitiki.
– Dabar jau esi U-19 rinktinės narys, tenka žaisti ir su vyresniais. Kaip sekėsi prisitaikyti?
– Ši rinktinė yra mano amžiaus, tad tų vyresnių kaip ir nėra. Kita vertus, daugiau yra jaunesnių žaidėjų. Dar jaunesnio amžiaus rinktinėse žaisdavome kartu, ar žaisdavome vieni prieš kitus, todėl daugelis vieni kitus pažįsta ir nėra sunku prisitaikyti. Žinoma, yra naujų veidų su kuriais neteko žaisti, bet treniruočių metu greitai prisitaikome.
– Kokios nuotaikos rinktinėje Baltijos taurės metu Suomijoje?
– Nuotaika tikrai labai gera, nes turiu galimybę atstovauti savo šaliai. Dar labiau nuotaiką pakėlė pergalė prieš suomius, kuri mums suteikė galimybę kovoti dėl pirmosios vietos.
– Pirmasis susitikimas su Estija nesusiklostė taip kaip norėjosi? Kaip sekėsi pačiam?
– Išėjau į aikštę antro kėlinio antroje pusėje. Asmeniškai, sekėsi gerai ir esu patenkintas savo žaidimu. Žinoma, buvo momentų kur galėjau sužaisti geriau. Šiek tiek nusivylęs, kad nepavyko pelnyti įvarčio, nors turėjau tikrai puikią galimybę tai padaryti ir galbūt būtume iškovoję pergalę.
– Kalbant apie pergalę prieš Suomiją, kaip vyko šios rungtynės?
– Šias rungtynes pradėjau startinėje sudėtyje. Buvo daug sunkiau negu rungtynėse su Estija, nes suomiai didžiąją rungtynių dalį kontroliavo kamuolį, todėl reikėjo atiduoti daug jėgų gynyboje. Kadangi esu atakuojantis žaidėjas, todėl man labai svarbu sukurti progas ar pelnyti komandos draugų sukurtus šansus, ko šiose rungtynėse trūko.