Kelionę po išmanųjį Alytų surengė Monika Juodytė, Kristina Klepaitė, Aurelija Okunytė, Eglė Raustė ir Adas Viliušis. Tai padaryti jaunimą pakvietė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, surengusi „MediaLab“ stovyklą, kurios tema šiemet buvo „Išmanieji miestai“.
Jaunieji talentai, suskirstyti į komandas, kurias sudarė redaktoriai, operatoriai ir montuotojai, fotografai bei žurnalistai, dienas sėmėsi patirties iš žinomų lektorių, diskutavo išmaniųjų miestų ir žurnalistikos temomis ir mokėsi kurti multimedijos pasakojimus.
Sukauptas žinias, patirtus įspūdžius dalyviai panaudojo analizuodami Lietuvos miestų vystymosi problematiką ir atskleisdami jau kuriamus išmanius sprendimus mieste kylančių iššūkių sprendimui.
Savo kelionę po išmanųjį Alytaus miestą Adas, Aurelija, Eglė, Kristina ir Monika pradėjo „laivu“, netgi „moderniu ledlaužiu“, savo inkarą išmetusiu beveik pačioje Alytaus širdyje, Šv. Benedikto gimnazijoje.
Jaunųjų tyrėjų manymu, toks gimnazijos palyginimas su laivu tai neatsitiktinis žodžių žaismas – iš paukščio skrydžio gimnazijos pastatas ne vienam primena milžinišką jūrų lainerį.
Kelionės pradžioje pati pirmoji išmanaus Alytaus ieškotojus pasitiko „kapitono padėjėja“, gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Lina Janulytė.
Pirmiausiai teko „prisišvartuoti“ prie šiemet atidarytos išmaniosios 3D klasės, kur vyresniųjų klasių mokiniai virtualiai susipažįsta su biologijos, chemijos, matematikos mokomąja medžiaga.
Pamokos priminė tikrą kino seansą moderniausioje teatro salėje. Specialių akinių pagalba mokiniai galėjo stebėti išmanioje lentoje projektuojamus erdvinius vaizdus, susipažinti su įvairiais cheminiais ir biologiniais procesais ar virtualiai atlikti bandymus netgi su gyvybei pavojingomis medžiagomis.
3D klasė – tai tik maža kruopelė, palyginus su tuo, ką laboratorijos dalyviams dar teko išvysti. Kita interaktyvi gimnazijos erdvė yra įsikūrusi aktų salėje. Pertraukų metu čia renkasi būrys pradinių klasių mokinių pažaisti ant 3D grindų. Spardydami virtualius futbolo kamuolius išmanieji Z kartos atstovai nesuka sau galvų dėl atsargumo taisyklių, priešingai nei spardant tikrą kamuolį. Taigi, ant 3D grindų žaidimas tampa kur kas saugesnis, paprastesnis, o gal net ir įdomesnis.
Toliau svečius lydėjo geografijos, ekonomikos ir verslumo mokytojas, gimnazijos direktoriaus pavaduotojas, trumpiau tariant, tikras gimnazijos-laivo „bocmanas“ Modestas Raudonis. Tyrėjų manymu, Modestas – puikus šiuolaikiško ir išmanaus pedagogo pavyzdys, savo mokinius įkvepiantis generuoti pačias netikėčiausias verslo idėjas.
Bendradarbiaudamas su nevyriausybine „Lietuvos Junior Achievement“ organizacija, su savo mokiniais M. Raudonis mokykloje įkūrė 9 mokomąsias bendroves, užsiimančias šilumą sugeriančių plieninių rutuliukų, sėdmaišių, buteliukų, papuošalų ir kitų daiktų gamyba bei pardavimais. Pasak jo, tokia veikla padeda ugdyti išmaniam ir sėkmingam žmogui reikalingus bendravimo, kūrybiškumo ir lyderystės įgūdžius.
Netrukus Alytaus svečiai atsidūrė integruotoje informatikos-geografijos pamokoje, kur pasijautė tarytum kokioje meteorologijos stotyje: geras tuzinas mokinių kompiuteriuose braižė įvairių miestų kritulių kiekio diagramas, kas Madrido, o kas Ulan Batoro.
3D spausdintuvas! Šiuo išmaniuoju įrenginiu, 3D modeliavimo ir dizaino mokymais Alytaus Šv. Benedikto gimnazija lenkia net daugumą Lietuvos aukštųjų mokyklų. Integruotų pamokų metu gimnazistai patys 3D programėle modeliuoja įvairius objektus, kuriuos vėliau spausdintuvo pagalba paverčia realiais daiktais.
Visi daiktai yra spausdinami iš bioplastiko ir biologiškai skaidaus pluošto poliaktido. Pastaroji medžiaga yra gaunama iš kukurūzų, ji neskleidžia jokio kvapo ir yra visiškai nekenksminga aplinkai.
Pasibaigus pamokai keletas vietoje nenustygstančių mergaičių čiumpa tyrėjus už rankų ir vedasi į mokyklos valgyklą parodyti dar vieno išmanaus „daikčiuko“. Tai – bekontaktė elektroninė kortelė. Šia kortele mergaitės tuoj pat atsiskaito už valgykloje nusipirktas bandeles.
Bekontaktė elektroninė kortelė mokiniams pasitarnauja ne tik kai piniginė, bet ir kaip bibliotekos skaitytojo pažymėjimas ar raktas, norint patekti į mokyklą. Prisijungę prie elektroninio dienyno tėvai lengvai gali sužinoti, kada vaikas atėjo į mokyklą, ką pirko valgykloje ir kiek sumokėjo už maistą.
Kaip išmaniosios technologijos Alytuje yra diegiamos aukštesnėse švietimo pakopose? Prie Alytaus kolegijos Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto įėjimo laboratorijos dalyvius pasitiko fakulteto lektorius Gintautas Stonys ir miesto savivaldybės Informacinių ir ryšių technologijų skyriaus vedėja Asta Guzienė.
Bendradarbiaujant su miesto ir rajono savivaldybėmis bei verslininkais, šioje Dzūkijos aukštojoje mokykloje buvo įkurta Jaunųjų informatikų akademija, kur vyresnių klasių mokiniai yra supažindinami su informacinių technologijų naujovėmis ir jų pritaikymu versle, mokomi programuoti, lavinti struktūrinį ir loginį mąstymą.
Alytaus kolegijoje fizikos mokslų daktaras Viktoras Vaičikauskas skaito paskaitas apie lazerius, jų kūrimą bei panaudojimą. Lazeriai taikomi ne tik pjaustant metalą, bet ir įvairių renginių metu kaip vaizdinė medžiaga. Iki šiol kolegijos studentai lazerinių technologijų srityje yra parengę apie dvidešimt baigiamųjų darbų.
„Kuo daugiau investuosime į jaunimo mokymus tikėtina, kad jauni žmonės sukurs pakankamai gerą aplinką Alytuje ir norės čia grįžti bei prisidėti prie išmaniojo miesto kūrimo“, – įsitikinęs Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos ekonomikos mokytojas M. Raudonis.
Pastarosios nuomonės laikosi ir Alytaus miesto savivaldybės atstovai, tikintys, kad investicija į jaunąją kartą padės miestui augti ir klestėti. Pasak A. Guzienės, atsižvelgiant į šiandienos jaunimo poreikius ir savivaldybės turimas informacinių sistemų galimybes, miesto valdžia siekia kuo labiau įtraukti jaunimą kuriant išmanųjį Alytaus miestą.
Šiuo metu savivaldybės ir kolegijos studentų iniciatyva yra kuriamos programėlės išmaniesiems telefonams. Pavyzdžiui, studentė Brigita Blaževičienė pabandė sujungti meilę savo miestui su informacinėmis technologijomis. Taip gimė programėlė, pavadinimu „Myliu Alytų“, kurios paskirtis – pranešti apie Alytuje esančius įvairiausius pažeidimus ar gedimus.
Visa į programėlę suvesta informacija tiesiogiai keliauja į miesto savivaldybės duomenų bazę. Mindaugo Rinkevičiaus „Savanoriauk Alytuje“ programėlė padės lengviau surasti informaciją apie savanorystės galimybes regione, o Karolio Antanavičiaus „Alytaus sportas“ telefone pateikia Alytaus krašte vykstančių sporto renginių kalendorių.
Išmanioji 3D klasė, kuri buvo įrengta Alytaus miesto savivaldybei skyrus 6 tūkst. eurų ir Alytaus verslininkams paaukojus daugiau nei 7 tūkst. eurų, yra puikus sėkmingo viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pavyzdys. Kaip teigia M. Raudonis, mieste atsiranda vis daugiau įmonių, prisidedančių prie įvairių projektų įgyvendinimo, tačiau kartais užtrunka laiko įtikinti vietos verslininkus. Dažnas nori paklausinėti, koks tai projektas, kokia jo nauda, ką jis iš to gaus.
Kalbėdamas apie miesto ateitį M. Raudonis išlieka pozityvus ir tiki, kad panašios iniciatyvos ir projektai turi teigiamos įtakos miesto plėtrai. Pasak pašnekovo, pirmiausia turėtų patys žmonės parodyti iniciatyvą, tada – prisidėti ir savivaldybė. „Savivaldybė turėtų žinoti, į kurią pusę reikia judėti ir skatinti verslą remti panašius projektus. Tad, sujungus šiuos tris komponentus į vieną, daugumai miestų būtų lengviau tapti išmaniaisiais”, – įsitikinęs M. Raudonis.