Meilės bėgimui pradžia mokykloje, naktinis darbas sandėlyje ir treniruotės tarp paskaitų – tokia maratonininko Remigijaus Kančio kelio į olimpiadą pradžia.
Dėl savo svajonės jis keitė trenerius, metė darbą ir galiausiai pats Kaune pradėjo treniruoti vaikus. „Dar mokykloje mokytojas Virginijus Šiušė atvedė mane į šitą sunkų sportą – bėgimą. Baigęs mokyklą įstojau į Lietuvos sporto universitetą. Ruošiausi būti treneriu. Tai nebuvo patys lengviausi metai, teko dirbti naktimis, studijuoti ir dar buvo didelis noras sportuoti pačiam, toliau bėgioti. Tai taip penkis metus, iki magistro pirmo kurso naktimis dirbdavau, o dieną sportuodavau ir eidavau į paskaitas“, – pasakojo R. Kančys.
Perspektyviam studentui universitete buvo paskirtas treneris, bet jau po pusmečio jų keliai išsiskyrė. Remigijus tiesiog negalėdavo ateiti sportuoti vakarais, kada galėdavo treneris. Jaunuolis turėjo rūpintis savo finansine padėtimi ir nuo 5 vakaro dirbdavo iki 3 ar 4 nakties. Sportui ir treniruotėms skirti galėdavo tik laisvą laiką tarp paskaitų.
Tiesa, be trenerio rezultatai iškart suprastėjo, bet viskas pasikeitė po pirmo magistrinio kurso. „Sportuoti vienam, be trenerio, tikrai nebuvo lengva. Labai krito rezultatai, motyvacija. Nors ir bėgiodavau kiekvieną dieną, buvo sudėtinga kažko pasiekti daugiau. Galiausiai draugas pakvietė kartu sportuoti pas olimpietę, trenere jau dirbusią Inga Juodeškienę. Ji mane kartu su kitais auklėtiniais išsivežė į sporto stovyklą. Stovykloje ilgai galvojau ir galiausiai nusprendžiau, kad reikia apleisti darbą. Siekti aukštų rezultatų bei kartu dirbti yra sudėtinga. Taip gavosi, kad pabuvau tris mėnesius bedarbiu. Bet tuo metu galėjau sau leisti po dvi treniruotes per dieną“, – sakė sportininkas.
Remigijus po šios vasaros pirmą kartą dalyvavo maratono distancijos varžybose ir iškart tapo nugalėtoju. Atsidavimas sportui atsipirko. Bėgikas tiki, kad ši pergalė tapo lūžio tašku. „Aš kaip tik pamačiau kur klaidas padariau, ko nepadariau, ką galėjau daryti geriau ir žinojau, kad galiu bėgti greičiau. Išsikalbėjus su draugu Tomu Želioniu ir pasidalinus slaptomis svajonėmis apie olimpiadą, pradėjome „Olimpinės svajonės projektą“. Pradėjome garsiai svajoti apie olimpiadą, olimpiados normatyvą. Nors jis buvo tikrai aukštas ir buvo ganėtinai sunku patikėti, kad galėčiau tai pasiekti. Visgi niekas iki to normatyvo nepriartėdavo, bet giliai širdyje tikėjau. Tikėjau, kad įmanoma bėgti greičiau nei 2 val. 15 minučių. Norėjau to“. – prisiminė Remigijus.
Apibendrindamas savo patirtį olimpietis teigė, kad jo kelias nebuvo lengvas ar rožėmis klotas. Per tuos metus pasitaikė visko: nuopuolių, traumų, prastų ir gerų rezultatų. Bet, kaip jis sako – „niekada nepasidaviau, kad ir kaip nesisektų, ar nesibėga“. Bėgimų sezoną R. Kančys pradėjo laimėdamas Birštono pusmaratonį, pasaulio čempionato normatyvą įvykdė Hanoverio (Vokietija) maratone, asmeninį laiką pagerino Varšuvos (Lenkija) maratone.
Lietuvoje Remigijus ketina startuoti birželio 9 d. „Citadele Kauno maratone“, o vasarą baigti rugpjūčio 27 d. Alytaus pusmaratonyje. Rugpjūčio 6 d. Lietuvai Remigijus atstovaus pasaulio lengvosios atletikos čempionato maratone Londone.
Gerai šiemet sekasi ir R. Kančio sesei bei auklėtinei Loretai Kančytei. Rygoje (Latvija) Baltijos šalių studentų žaidynėse ji pirma įveikė pusantro kilometro distanciją, tapo Lietuvos kroso ir šalies studentų kroso čempionatus bei Birštono pusmaratonio 10 km distanciją.
Abu bėgikai neužmiršta ir gimtosios Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos, kurią aplankė ir šiemet. Brolį ir sesę Kančius greičiausiai matysime ir birželio 3 d. Alytuje vyksiančioje olimpinėje dienoje. Bėgimui neabejingas ir sporto komunikacijos projekto „Olimpinės svajonės link“ sumanytojas ir įgyvendintojas T. Želionis. Šaltinių mokyklos auklėtinis Alytuje lankosi rankinyje, serga už „Varsos“ klubą, o pernai dalyvavo ir Alytaus pusmaratonyje.
Susijęstraipsniai
