Lietuvoje lygiai prieš dvejus metus – 2015 m. pradžioje – nacionalinę valiutą litą pakeitė euras. Euras – bendra 19 Europos Sąjungos šalių valiuta. Pirmosios dar 2002 metais eurą įsivedė net 12 valstybių: Airija, Austrija, Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija. Jau vėliau, po 5-erių metų, bendroji ES valiuta buvo įvesta ir Slovėnijoje. Nuo 2008 m. eurais atsiskaityti gali Kirpo ir Maltos valstybių gyventojai bei svečiai. 2009 m. Slovakijos nacionalinę valiutą kroną taip pat pakeitė europietiški pinigai, 2011 m. ES valiutą įsivedė mūsų kaimynai estai, o 2014 m. – ir latviai. Tiesa, reikėtų paminėti ir labai įdomų faktą – eurą yra įsivedusios valstybės, kurios nėra nei ES, nei eurozonos narės: tai Monakas, San Marinas, Vatikanas ir Andora. Neoficialiai euro valiuta atsiskaityti galima ir Kosove bei Juodkalnijoje.
Eurą įsivesti iki 2020 m. planuoja dar kelios valstybės – tai Vengrija, Bulgarija, Lenkija, Rumunija, Lenkija, Čekija ir Kroatija. Euro niekada nebeįsives Didžioji Britanija, kuri išstoja iš ES, taip pat šios valiutos įsivesti neplanuoja nei Danija, nei Švedija.
Ne viena internetinė valiutos skaičiuoklė itin intensyviai pradėta naudoti tuomet, kai žmonės norėjo paskaičiuoti, kiek eurų gaus už į bankus, paštus ir kitur atnešamus litus. Primename, kad 2015 m. sausio mėn. atsiskaityti buvo galima ir eurais, ir litais, taip pat iki liepos mėn. visur kainos buvo skelbiamos dviem valiutomis – ir eurais, ir litais.
Nei paskolų, nei paskolų refinansavimo tvarka kintant valiutai nepakito: visos sąlygos išliko tos pačios, o 1 euras iki šiol sudaro 3,4528 lito. 2016 m. pabaigoje buvo pateikiami duomenys, kad lietuviai vis dar saugo ir į eurus nėra pakeitę maždaug 492 mln. litų. Skaičiuojama, kad daugiausiai saugoma mažesnio nominalo – 10 ir 20 – litų banknotų ir monetų. Skaičiuojama, kad litų banknotai į banką gali nebesugrįžti dar ir dėl to, kad jie paprasčiausiai buvo sudeginti, netinkamai laikomi sunyko ar kitais būdais prarado piniginę vertę. Didžioji dalis negrąžintų pinigų, manoma, liks pas šalies gyventojus, kolekcininkus. Kai kurie iš jų tikisi ateityje uždirbti, kai kurie laiko atminimą sau, vaikams ar vaikaičiams.
Pinigus, kuriuos gyventojai ketino išsikeisti, jau išsikeitė keliems mėnesiams iki įvedant eurą ar vos tik įvedus naująją valiutą. Tačiau, kaip teigia Lietuvos banko atstovai, dar ir dabar į pagrindinį šalies banką kasdien kreipiasi nuo 10 iki kelių dešimčių žmonių, kurie litus nori išsikeisti į eurus. Paprastai tokie pinigai randami atsitiktinai, pavyzdžiui, pamiršus gimtadienio dovaną ir voką su pinigais užkišus kur nors giliai stalčiuje. Lietuvos banko atstovai primena, kad eurai į litus bus keičiami neribotą laiką.