Alytaus miesto sode alytiškiai visi drauge prisiminė tragiškus Sausio 13-osios įvykius ir vieningą kovą už laisvę. Iškėlę Lietuvos vėliavėlės į dangų kartu dainavo laisvės dainas, susirinkusiems daug emocijų sukėlė Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos mokinių meninė kompozicija, Alytaus miesto mero Vytauto Grigaravičiaus 1991-ųjų sausio 13-osios prisiminimai.
„Mielieji, atrodo, taip senai buvo šie įvykiai, juk nepriklausomai Lietuvai tiek daug metų, daugiau negu tarpukario Lietuvai. Bet man akyse stovi tie vaizdai, stovi tie įvykiai. Puikiai prisimenu tą naktį, vis didėjančią įtampą. Išlydėjęs eilinį būrį policijos pareigūnų į Vilnių saugoti Seimą, vyriausybę, kitus objektus, viešąją tvarką, grįžau į kabinetą, žiūrėjau televiziją ir netrukus gavome Vidaus reikalų ministro nurodymą pakelti policijos pareigūnus skubiai pakelti pagal pavojaus signalą, apginkluoti, nes Vilniuje jau buvo žinoma, kad kažkas ruošiama. Mes tą ir padarėme, pareigūnai labai greitai susirinko, apginklavome – išdalinome ginklus, amuniciją, kitą reikiamą techniką, palinkėjome vieni kitiems sėkmės ir pareigūnai išsivaikščiojo jiems žinomais keliais sujungti į penketukus, pasirengę pasipriešinimui, ginkluotam pasipriešinimui, jeigu to reikės. Na, ir po to prasidėjo visiems žinomi įvykiai, baisūs įvykiai. Netekome įvairių strateginių objektų – Spaudos rūmai, televizija, tačiau atsiliepė Sitkūnai, kurie tęsė transliacijas“, – minėjime kalbėjo meras V. Grigaravičius.
V. Grigaravičius prisiminė, kaip išgirdo, kad diktorė pasakė, kad Alytus jau užimtas. Iš savo kabineto bandė susisiekti su radijo stotimi ir pasakyti, kad Alytus neužimtas, jis gyvena, nesvarbu, kad per miestą pravažiavo rusų tanketės, bet jos tik pravažiavo bauginančiai, ir tiek. O žmonės rinkosi, bėgo prie pastatų, organizavo pastatų apsaugą, skubėjo į Vilnių, į Sitkūnus. Tai buvo mūsų kova, už mūsų laisvę, už nepriklausomybę.
„Puikiai prisimenu Loretos Asanavičiūtės klausimą gydytojams. Mergaitė tuo metu gulėjo ant stalo, sutraiškytais tanko vikšrais dubens kaulais ir klausė: „Gydytoja, ar aš galėsiu gimdyti?“. Mačiau, kaip gydytoja nubraukia ašarą, ir, aišku, atsako teigiamai, tačiau žino baigtį. Liūdną. Tai yra baisu, bet tokiu būdu mes apgynėme Lietuvos laisvę, nepriklausomybę ir tai yra puikus pavyzdys, kaip reikia mylėti Tėvynę, kaip reikia ją saugoti, kaip reikia paaukoti gyvybę, jeigu to reikia mūsų valstybei. Prisiminkime, visuomet prisiminkime tuos žmones, kurie atidavė savo gyvybes už mūsų visų laisvą gyvenimą, tegu jie amžinai būna mūsų širdyse kaip pavyzdys, kaip drąsos simbolis“, – prisiminė V. Grigaravičius.
Prisiminimais iš 1991 m. sausio 13-osios nakties dalijosi ir LR seimo nariai Julius Sabatauskas ir Robertas Šarknickas, kurie paragino neužmiršti svarbiausių vertybių – laisvės troškimo, tikėjimo ir vienybės. Minėjimo metu padėtos gėlės prie Sausio 13-osios kryžiaus.
Susijęstraipsniai
