Blogą verslo reguliavimo aplinkos įvertinimą pateikė 18,4 proc. verslininkų, tokiu vertinimų ypač išsiskyrė Alytaus (35 proc.) ir Klaipėdos (33 proc.) regionų įmonės. Iš bendrovės „Spinter tyrimai“ apklaustų 502 smulkių ir vidutinių įmonių daugiau nei 66 proc. verslo reguliavimo aplinką regione vertina vidutiniškai. Reguliavimo aplinką teigiamai vertina tik Telšių (24 proc.) ir Kauno (22 proc.) apskrityse.
Panašiai verslininkai įvertino ir per dvejus metus įvykusius pokyčius regionų viešojo sektoriaus institucijoms išduodant leidimus bei kitus dokumentus. 48 proc. įmonių teigia, kad esminių postūmių, supaprastinant šias procedūras, neįvyko, 16 proc. įžvelgia pagerėjimą, o 24 proc. – pablogėjimą. Iš apklausoje dalyvavusių 22 regioninių verslo asociacijų pagerėjimą šioje srityje įžvelgė vos 2, pablogėjimą – 5, o stagnaciją – net 16 organizacijų.
„Tyrimo duomenimis, absoliuti dauguma verslininkų ir regioninių verslo organizacijų nemato didelio proveržio verslo aplinkos gerinimo srityje. Kita vertus, didžioji dalis įmonių artimiausiais metais prognozuoja stabilias ar net augančias pajamas, ketvirtadalis verslininkų planuoja skolintis verslo plėtros projektams. Tai rodo, jog nepaisant gana skeptiško požiūrio į vietos valdžios pastangas gerinant reguliavimo aplinką, įmonių plėtros atžvilgiu verslininkai nusiteikę pakankamai pozityviai“, – teigia banko „Citadele“ verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.
Nors didžioji dalis Lietuvos savivaldybių teigia skatinančios smulkųjį ir vidutinį verslą bei nuolat lengvinančios reguliavimo aplinką, tačiau du trečdaliai įmonių ir regioninių verslo organizacijų pažangos šioje srityje neįžvelgia. Tai parodė tyrimo „Verslo kliūčių žemėlapis“ rezultatai.
Vos 14 proc. smulkių ir vidutinių įmonių verslo reguliavimo aplinką savo regione vertina teigiamai. Be to, tik kas šešta įmonė teigia, jog verslo leidimų ir kitų dokumentų išdavimo tvarka regiono institucijose per dvejus metus pagerėjo. Tuo tarpu net du trečdaliai savivaldybių šioje srityje įžvelgia pagerėjimą. Kuklūs įmonių vertinimai rodo, kad smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programos, kurias teigia vykdančios net 88 proc. savivaldybių, daugelyje regionų neapima efektyviausių verslui priemonių.
Tyrimo „Verslo kliūčių žemėlapis 2016“ metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 22 regioninės verslo asociacijos, visos 60 savivaldybių. Apibendrinant rezultatus remtasi ir statistiniais duomenimis apie šalies ūkio subjektų veiklą.
ATNAUJINTA
Kalbant apie Alytaus miestą (ne rajoną), prastas jo pozicijas, tyrimo duomenimis, verslo laisvės indekso lentelėje nulėmė ir nedidėjantis įmonių skaičius. Pagal įmonių skaičiaus augimą, tenkantį tūkstančiui gyventojų, Alytaus miestas pernai buvo vienas autsaiderių visoje Lietuvoje. Čia veikiančių įmonių skaičius per metus paaugo tik šešiomis įmonėmis. Palyginimui – Birštone, kur gyventojų skaičius 12 kartų mažesnis nei Alytuje, veikiančių įmonių skaičius išaugo septyniais vienetais.
PAPILDYTA
Pietų Lietuvos regionas verslo kliūčių žemėlapyje:
- Šiame regione pirmiausia išsiskiria Birštono ir Druskininkų savivaldybės, kurios pagal Verslo laisvės indeksą užėmė atitinkamai šeštą ir septintą vietas visoje Lietuvoje
- Birštonas pernai buvo viena pirmaujančių savivaldybių Lietuvoje pagal mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus augimą, tenkantį tūkstančiui gyventojų. Tuo tarpu Druskininkai itin išsiskiria pozityviu šio regiono įmonių ir verslo organizacijų požiūriu į vietos valdžios kuriamas sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui. Be to, tenka pripažinti, kad Druskininkai pakankamai sėkmingai naudojasi galimybėmis investuoti į turizmo infrastruktūrą, atitinkamai pritraukiant ir privačias investicijas.
- Kitos Pietų Lietuvos regiono savivaldybės įvertintos kur kas kukliau. Pagal verslo laisvės indeksą Alytaus rajonas užėmė 24 vietą iš 60 Lietuvos savivaldybių, Varėna – 31-ą, Alytaus miestas – 41-ą, Lazdijai – 42-ąją.
- Tokius prastus rodiklius daugiausia lėmė pačių įmonių bei verslo organizacijų įvertinimai. Iš visų Lietuvos apskričių būtent Alytaus apskrityje įmonės negatyviausiai vertina verslo aplinką. Net 35 proc. verslininkų ją apibūdina kaip blogą. Alytaus apskrities įmonės dažniau nei kitų regionų verslininkai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, klientų trūkumo, o taip pat ir korupcijos problemomis. Jei visoje Lietuvoje tik 12 proc. įmonių teigė susidūrusios su korupcijos atvejais, tai Alytaus apskrityje tokių įmonių yra net 19 procentų. Be to, beveik 30 proc. Alytaus regiono įmonių nepasižymi dideliu optimizmu dėl ateities – tiek regiono verslininkų prognozuoja, kad kitąmet jų verslo pajamos mažės.