Vienas iš Lietuvoje ir Baltijos šalyse veikiančių švedų bankų atliko gyventojų finansinio saugumo tyrimą, kurio duomenimis, Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina prasčiau nei estai, tačiau geriau nei latviai.
Jeigu lietuvių finansinio saugumo rodikliai būtų pamatuoti tik Alytaus ir Marijampolės apskričių teritorijose, sudarančiose Pietų Lietuvos regioną, mūsų šalies vaizdelis, būtų gražesnis.
Į daugelį klausimų dzūkai ir suvalkiečiai atsakė bene labiausiai optimistiškai. Pietų Lietuvos gyventojai savo situaciją prasčiau vertina tik galvodami apie ateitį, o šiandien jaučiasi, regis, gerai.
Atsakinėdami į klausimą „Kiek gyventojų neturi santaupų, kurių pakaktų pragyventi ilgiau negu tris mėnesius?“ Pietų Lietuvos rezidentai buvo nusiteikę pozityviausiai. Bankas, atlikęs apklausą neišskiria, ar Alytaus, ar Marijampolės apskričių gyventojai taip galvoja, tačiau mūsų regione santaupų pragyventi ilgiau nei tris mėnesiu neturėtų 61 proc. Prasčiau savo turimus finansus vertina Vilniaus ir Kauno apskričių bei Rytų Lietuvos gyventojai, prasčiausiai – Šiaurės ir Vakarų Lietuvos atstovai.
Kiek žmonių mano, kad yra pernelyg įsiskolinę? Mažiausiai įsiskolinę mano esą Rytų Lietuvos (7 proc.) ir Pietų Lietuvos (12 proc.) gyventojai, daugiausiai įsiskolinę teigia Kauno (16 proc.) ir Šiaurės Lietuvos (18 proc.) atstovai.
Kiek gyventojų yra įsitikinę sunkiai suduriantys „galą“ su „galu“ – pajamų vos pakanka maistui ir drabužiams? Už Pietų Lietuvos gyventojus (28 proc.) šiuo aspektu geriau jaučiasi tik Vilniaus apskritis (27 proc.), o prasčiausiai savo padėtį vertina Šiaurės Lietuvos (35 proc.) ir ypatingai Rytų Lietuvos (40 proc.) bei Vakarų Lietuvos (42 proc.) gyventojai.
Nepaisant pozityvios finansinės savivertės, Pietų Lietuvos gyventojai aiškiai jaučia savo padėtį. Į klausimą, „Kiek žmonių pajamos per pastaruosius metus išaugo?“ teigiamai atsako vos 16 proc. Alytaus ir Marijampolės apskričių gyventojų. Tokią pat savo realybę mato ir Vakarų Lietuva. Išaugusiomis pajamomis džiaugiasi Rytų Lietuvos (19 proc.), Šiaurės Lietuvos (22 proc.) ir Vilniaus apskrities (23 proc.), o ypatingai – Kauno apskrities (27 proc.) gyventojai.
Dzūkai ir suvalkiečiai – realistai. Kiek mūsų tikisi, kad pajamos augs per artimiausius metus? Teigiamai apie tai galvoja mažiau nei 15-dalis (6 proc.) Pietų Lietuvos gyventojų. Tokios pat nuomonės ir Vakarų Lietuva. Didžiausių vilčių dėl augsiančių pajamų turima Vilniaus (13 proc.) ir Kauno (19 proc.) apskrityse.
Kiek žmonių yra nepatenkinti savo finansine padėtimi? Ja, remiantis naujausiu tyrimu, nepatenkinti 30 procentų Pietų Lietuvos gyventojų, už juos geriau jaučiasi statistinį apklauso vidurkį (Lietuvoje – 38%) daugiausiai lenkianti Kauno apskritis (29 proc.). Finansinė padėtis netenkina 35 procentų Šiaurės Lietuvos, 42 procentų Vakarų Lietuvos bei Vilniaus apskrities ir beveik pusės (49 proc.) apklaustųjų Rytų Lietuvos gyventojų. To paties tyrimo duomenimis, savo finansine padėtimi nepatenkinti 27 procentai estų ir net 41 procentas latvių.
Manoma, kad nepatenkintų gyventojų dalis mažės didėjant pajamoms, o tarp tokio pat dydžio pajamų gavėjų mažiau nepatenkinti tie, kas yra įgiję aukštesnį išsilavinimą, yra jaunesni.
Tyrimo organizatoriai teigia, kad skirtingas įvairių regionų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad svarbu ne tik tai, kaip pats gyveni, bet ir tai, kaip gyvena aplinkiniai, o tuose regionuose, kur gyventojai geriau vertina savo finansinę padėtį, jų pajamos yra vienodesnės. Spėjama, kad regionuose, kur gyventojai savo finansinę padėti vertina prasčiau, egzistuoja didesni pajamų skirtumai.
Iš viso buvo apklausti 1004 ne jaunesni negu 18 metų Lietuvos gyventojai iš 126 vietovių. Nurodžiusių, kad yra šiek tiek arba labai patenkinti savo finansine padėtimi,