Kai kurie verslininkai, turintys verslus ne tik Alytuje, kalba apie tai, kad reali mieste esanti perkamoji galia prilygsta apie 30-iai tūkstančių gyventojų, nors pastaraisiais metais Dzūkijos sostinėje gyvena ar bent registruota gerokai per 50 tūkst. gyventojų.
Šią oficialiai kol kas nepatvirtintą ekonominę prielaidą iš dalies patvirtino atliktas tyrimas. Kaip skelbia „Verslo kliūčių žemėlapis“, dėl klientų trūkumo kenčia 50 proc. Alytaus apskričių įmonių, kai Vilniaus regione ši problema aktuali vos 9 proc. verslininkų.
Verslo barjerų reikšmė Lietuvos regionuose skiriasi. Lietuvos įmonės ir regioninės verslo asociacijos įvardija keturias svarbiausias smulkiam ir vidutiniam verslui kylančias kliūtis.
Pirmoje vietoje – mokesčių našta. Kiti didžiausi verslo barjerai – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, biurokratinės verslo reguliavimo procedūros, augančios verslo sąnaudos.
Remiantis tyrimu, iš visų Lietuvos apskričių įmonės Alytuje ir apskrityje negatyviausiai vertina verslo aplinką. Net 35 proc. verslininkų ją apibūdina kaip blogą.
Alytaus apskrities įmonės dažniau nei kitų regionų verslininkai susiduria ir su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, klientų trūkumu, o taip pat ir korupcijos problemomis. Jei visoje Lietuvoje tik 12 proc. įmonių teigė susidūrusios su korupcijos atvejais, tai Alytaus apskrityje tokių įmonių yra net 19 procentų.
Mokesčių naštą tarp svarbiausių problemų išskiria net 81 proc. Vilniaus regiono įmonių ir vos 38 proc. įmonių Šiaulių regione. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumu skundžiasi 54 proc. Marijampolės verslininkų ir tik 22 proc. įmonių Tauragės apskrityje.
Pagal verslo laisvės indeksą Alytaus rajonas užima 24 vietą iš 60 Lietuvos savivaldybių, Varėna – 31-ą, Alytaus miestas – 41-ą, Lazdijai – 42-ąją. Pasak bankininko, verslo klientų vadovo Vaidoto Gursko, tokius prastus rodiklius lėmė pačių įmonių bei verslo organizacijų įvertinimai.
Kalbant apie patį Alytaus miestą (ne rajoną), prastas jo pozicijas verslo laisvės indekso lentelėje lemia ir nedidėjantis įmonių skaičius. Pagal įmonių skaičiaus augimą, tenkantį tūkstančiui gyventojų, Alytaus miestas pernai buvo vienas autsaiderių visoje Lietuvoje. Čia veikiančių įmonių skaičius per metus paaugo tik šešiomis įmonėmis. Palyginimui: – Birštone, kur gyventojų skaičius 12 kartų mažesnis nei Alytuje, veikiančių įmonių skaičius išaugo septyniais vienetais.
Tyrime „Verslo kliūčių žemėlapis“ savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 22 regioninės verslo asociacijos, verslininkai iš visų 60 savivaldybių. Beveik 30 proc. Alytaus regiono įmonių nepasižymi dideliu optimizmu dėl ateities – tiek regiono verslininkų prognozuoja, kad kitąmet jų verslo pajamos mažės.
Ar vietos valdžios intensyviau bendradarbiaus su vietos smulkiuoju ir vidutiniu verslu, įsiklausys į jų keliamas problemas ir prisidės jas sprendžiant, matyt, sužinosime jau kituose tyrimuose arba tiesiog pajusime patys – gyvendami Alytuje, šiame Lietuvos krašte arba toliau mažindami Dzūkijos sostinės ir viso regiono gyventojų skaičių.