Rugsėjo 23 d. Butrimonių gimnazijoje vyko renginys, skirtas Holokausto bei Butrimonių miestelio žydų bendruomenės sunaikinimo 75-čiui paminėti. Renginį organizavo istorijos mokytojos metodininkės Danutė Anušauskienė, Dalia Adžgauskienė ir Alytaus rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos Butrimonių filialo vyr. bibliotekininkė Asta Daironienė. Pilietinė iniciatyva prasidėjo Alytaus rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos Butrimonių filiale vyr. bibliotekininkės A. Daironienės parengta eiliuota kompozicija ,,Atminties kelias“. Gimnazijos mokiniai dalyvavo netradicinėje mokytojos D. Adžgauskienės vedamoje istorijos pamokoje, kurios metu žiūrėjo dokumentinį filmą apie Holokaustą, lankėsi knygų parodoje, ant akmenėlių rašė Butrimonyse gyvenusių žydų vardus.
Gimnazijos muziejaus vadovė D. Anušauskienė supažindino gimnazijos bendruomenę su tragišku Butrimonių žydų likimu. Miestelio centre, apie buvusią turgaus aikštę, išlikę dideli raudonų plytų namai primena, kad juose gyveno žydai. Butrimonyse žydai šimtmečiais gyveno be sukrėtimų. Čia jie gimė, augo, kūrė šeimas, paseno, išėjo į amžinybę. Jie bendravo su savo kaimynais lietuviais ir totoriais, tarnavo nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje – kūrė tiek savo gyvenimą, tiek Lietuvos valstybę. Dauguma jų turėjo savo verslą ar gyveno iš savo amato. 1930 metais žydams priklausė 52 (iš 54) maisto prekių, avalynės, žemės ūkio padargų ir kt. parduotuvės, 6 aludės, 20 mėsinių, smuklė, 10 kepyklų, 1 degtinės parduotuvė, vaistinė, 2 gydytojai, 1 limonado įmonė, dirbo daugybė siuvėjų, laikrodininkų, dažytojų, stiklių, mūrininkų, gaisrininkų ir kt. Kitiems priklausė tokios įmonės kaip malūnas, elektros jėgainė ar kirpykla, nedideli fabrikėliai, kuriuose buvo siuvami batai, karšiama vilna, išdirbama oda, siuvamos kepurės, gaminai baldai. Meldėsi jie mūrinėje sinagogoje, laikėsi savo papročių, gyveno savo bendruomenės gyvenimą – tai padėjo jiems išlikti kaip tautai. Jie turėjo savo vardus ir pavardes, nepakartojamus gyvenimus, visi dirbo ir jų gyvenimas sruveno ramia vaga tol, kol prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Tragedija, ištikusi žydų tautą karo metais, neaplenkė ir Butrimonių miestelio. 1941 m. rugsėjo 9 dieną žydai buvo atskirti nuo kitų miestelio gyventojų ir sušaudyti Klydžionių kaime (2 km. už Butrimonių link Pivašiūnų). Butrimonyse buvo sušaudyti ir Punios bei Stakliškių miestelių žydai. Ir atgulė jie visi į bevardžius kapus vien todėl, kad buvo žydai. Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad šių žmonių gyvenimas bus žvėriškai nutrauktas, kad neliks gausios miestelio žydų bendruomenės.
Tačiau žydai Lietuvoje buvo ne tik persekiojami, išduodami ar žudomi, bet ir gelbstimi, slepiami, remiami ir ginami, puikiai žinant, kad dėl vieno išgelbėto žydo pavojus būti sušaudytiems ar pakartiems grėsė ištisoms šeimoms. Butrimonių seniūnijoje t. p. gyveno tokių geraširdžių ir drąsių žmonių – žydus gelbėjo E. Radlinskienė, M. Anušauskas, E. ir A. Venslavičiai, Gelumbauskai ir kt. Gyvybiškai svarbi pagalba buvo suteikta ir staiga š. m. rugsėjo 21 d. Anapilin iškeliavusio profesoriaus Leonido Donskio seneliams ir tėvui (mūsų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Danos Gecevičienės seneliai Juozas ir Adelė Buinickai iš Paliepių ir jų kaimynai Juozas ir Anelė Andriuškevičiai iš Kružiūnų kaimų juos, mirtinai sušalusius, priglaudė ir ilgą laiką slėpė). Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimo ceremonijoje 2014 m. rugsėjo 20 d. profesorius L. Donskis pasakė: ,, Viso gyvenimo nepakaks, kad tu suvoktum, kodėl žmonės gelbėjo mano šeimą, juk jie mirtinai rizikavo. Aš galiu nusilenkti Andriuškevičių ir Buinickų šeimoms ir padėkoti už tai, kad esu čia. Bet man nepakaks mano paties gyvenimo. Jeigu ne jūs, gelbėtojai, manęs čia nebūtų, nei viena mano knyga nebūtų parašyta, aš nebūčiau nugyvenęs savo gyvenimo“.
Po renginio mokiniai lankėsi gimnazijos muziejuje. Jame veikia kraštotyrininkų (vadovė D. Anušauskienė) parengta ekspozicija „Butrimonių žydų bendruomenė ir tragiškas jos sunaikinimas 1941 metais“. Muziejuje eksponuojama žuvusių Butrimonių miestelio žydų nuotraukos su vardais ir pavardėmis, žydų gyvenamųjų namų nuotraukos, tam tikrose miestelio gatvėse gyvenusių žydų sąrašai, mokinių rašiniai apie žydus ir kt. Vėliau mokiniai vyko į masinę žydų sušaudymo vietą Klydžionių kaime ir pagerbė nužudytuosius: skaitė nužudytųjų pavardes, padėjo ant paminklo savo kaimuose surinktus akmenėlius su užrašytais Butrimonių miestelio žydų vardais, uždegė žvakelę, nulenkė galvas ir minutės tyloje susiliejo su daugybe Lietuvos ir Europos žmonių, neabejingų Holokausto tragedijai. Tegul atmintis lieka gyva, nes atmintis – tai amžinybės išraiška, kurios nesuardo nei laikas, nei mirtis.
Kažkada Butrimonyse vykęs intensyvus žydų gyvenimas liko istorijoje. Šiandien žydus mena tik seni pastatai miestelio centre bei miestelio pakraštyje stūksančios senosios žydų kapinės, saugančios daugybę paslapčių…
Butrimonių gimnazijos istorijos mokytojos Danutė Anušauskienė ir Dalia Adžgauskienė