Gimdos kaklelio vėžys – antrasis dažniausiai pasitaikantis moterų susirgimas Lietuvoje. Kasmet apie 5 tūkst. moterų nustatomi gimdos kaklelio pakitimai, kurie neretai virsta vėžiu. Pirmieji gimdos kaklelio vėžio simptomai pajuntami tik tuomet kuomet vėžys jau pereina į vėlesnes stadijas, pažeidžia aplinkinius audinius ar organus. Tokį naviką išgydyti sunku, gydymas brangus ir varginantis, neretai – mažai veiksmingas, kas lemia ir nemažą mirtingumą. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – virusas, nulemiantis daugiausiai šio vėžio atvejų. Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvoje nuo šio žmogaus papilomos viruso bus pradėtos skiepyti mergaitės.
Sergamumas – vienas didžiausių
Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Verta pastebėti, jog šalių, tokių kaip Suomija ar Švedija, kurios vienos pirmųjų pradėjo įgyvendinti tikslines prevencines programas, sergamumas ženkliai mažesnis. Įvardyti priežastis dėl ko išsivysto vėžys – sunku, tačiau jo atsiradimo tikimybę didina tokie veiksniai kaip rūkymas, silpna imuninė sistema bei daugybė kitų veiksnių. Tarp jų ir užsikrėtimas žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV). Pastarasis kelia didžiausią susirūpinimą, nes net 99,7% gimdos kaklelio vėžio atvejų randamas šis virusas.
Pagrindinė priežastis – virusas
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – virusas, nulemiantis daugiausiai šio vėžio atvejų. Išskiriama net apie 200 įvairių šio viruso tipų, kurių dalis priskiriami prie keliančių itin didelę riziką vėžiniams susirgimams atsirasti. Atsižvelgiant į buvimo vietą žmogaus organizme ŽPV sukelia tokius sveikatos sutrikimus kaip viršutinių kvėpavimo takų sistemos (nosies, burnos ertmės, gerklės) pakitimus bei odos karpas. Iš visos šios įvairovės net 40 viruso tipų aptinkama vyrų ir moterų genitalijų gleivinėse. Šie viruso tipai lemia kitus sveikatos sutrikimus: genitalijų karpas, gimdos kaklelio, išangės, varpos vėžį, įvairius lytinių takų uždegimus. Užsikrėtus ŽPV imuninė sistema nepajėgia jo sunaikinti, todėl virusas lieka organizme. Beje, daugelis užsikrėtusių žmonių nė neįtaria, jog turį šį virusą, jokių sveikatos sutrikimų, ligų simptomų nejaučia, tačiau yra viruso nešiotojai.[pro_ad_display_adzone id=”58507″]
Vienos prevencinės programos nepakanka
Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėjus vykdyti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą 25 – 60 metų amžiaus moterims, kurioms kas 3 m. atliekamas nemokamas citologinis gimdos kaklelio PAP tyrimas, jau pastebėti pirmieji teigiami rezultatai – diagnozuojama daugiau ankstyvosios stadijos vėžio formų, kurias lengviau išgydyti. Tačiau reikia pripažinti, jog šios prevencinės programos, kuomet stengiamasi įspėti jau pirmuosius pakitimus ląstelėse nepakanka. Siektina virusui užkristi kelią į organizmą, todėl efektyviausia apsauga – skiepai.
Bus skiepijamos vienuolikmetės
Tyrimai rodo, jog vakcina yra itin veiksminga, jei skiepijamos moterys, dar neužsikrėtusios virusu. Pastebėta, jog daugiausia užsikrėtimų įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais. Būtent dėl šių priežasčių nuspręsta, jog tinkamiausia yra skiepyti paaugles mergaites, kurios dar nepradėjo lytinio gyvenimo ir vakcinacija padėtų užkirsti kelią viruso patekimui į organizmą bei išvengti gimdos kaklelio vėžio. Europoje skiepai nuo žmogaus papilomos viruso nėra naujovė ir jau net 26 šalys skiepija mergaites nuo ŽPV.
Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. nutarta skiepyti 11 metų mergaites, t. y. bus skiepijamos mergaitės, kurios gimė 2005 m. po rugsėjo 1 d. ir šiais metais rugsėjo 1 d. ar vėliau joms sueis vienuolika metų. Tikimasi, jog tai padės sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Dėl vakcinos nuo rudens reikės kreiptis į savo šeimos gydytoją.