Lietuvos miestuose atgimsta geriamojo vandens vandenpylės – vandens kranai, skirti atsigaivinti. Sovietmečiu metų jų buvo pristatyta daug, vėliau pradėta naikinti ir dėl galimai pažeistų higieninių reikalavimų, ir, matyt, dėl to kad, kad už šią paslaugą vandens tiekėjams nebuvo mokama. Karščio stulpeliui kylant vis aukščiau, medikai primena, kaip svarbu gerti pakankamą kiekį vandens.
„Puiku, kad miestuose vėl atgimsta viešos vandenpylės, kranai. Žmogui svarbiausia yra atsigerti, o save vėsinant papildomai dar galima ir apsišlakstyti“, – pataria dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
Dzūkijos sostinėje Alytuje artimiausiu metu turėtų veikti 4 vandenpylės.
Kiek vandens reikia išgerti? Anot J.Dobrovolskienės, reikia laikytis paprastos taisyklės: vienam ūgio centimetrui – dešimt mililitrų vandens. Pavyzdžiui, jei žmogaus ūgis yra 1,60 metro, jis per parą turi išgerti 1,6 litro vandens. Mažiausiai per parą būtina išgerti litrą vandens. Tai – fiziologinė būtinybė.
Dietologės teigimu, karščių metu gausiai prakaituojame, o su skysčiais netenkame ir svarbių mineralinių medžiagų, organizme gali būti pažeistas natrio – kalio balansas. Negeriant vandens, ypač vyresnio amžiaus žmonėms gali sutrikti širdies veikla, ritmas, o tai jau gresia infarktu.
„Atgaivinti seniau buvusias kolonėles miestų centruose tikrai yra gera miestų vadovų iniciatyva. Už šių kolonėlių priežiūrą vandens tiekimo įmonėms turėtų būti papildomai sumokama, nes pagal geriamojo vandens įstatymą įmonės vartotojams turi teikti tik geriamąjį vandenį. Tačiau, jei tokios paslaugos reikia ir už vanadenpylių priežiūrą bus atlyginta, esam pasiruošę ją suteikti“, – tikina Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus.
Klaipėdoje priešingai – viešų vandenpylių atsisakoma. Panaikintos paskutinės dvi vadinamosios vandens kolonėlės Klaipėdos priemiesčiuose, esą centralizuotas miesto vandentiekis nuvestas praktiškai į visus namus ir puikios kokybės vanduo bėga iš krano, tad nėra jokio reikalo jį nešti namo kibirais.