Alytuje regėjome „Šiurpes“. Išvengusi birželio 17-ąją dzūkus šiurpinusios gamtos stichijos, Alytaus miesto teatro fejerija mažojoje Dailidėje vyko stebima tūkstančių žiūrovų. Jie užėmė vietas ant tiltelių, pliažuose ir kitose vietose aplink ežerėlį. Kaip ir sumanė šio pastatymo idėjos autorė Inesa Pilvelytė, scena buvo ant vandens, o natūralios gamtos scenovaizdį sustiprino scenografo ir kostiumų dailininko Jono Arčikausko sumanytos detalės ir bene garsiausio dzūkų bei visos Lietuvos poeto Sigito Gedos eilės.
Pagal Sauliaus Petreikio, geriau žinomo kaip dėdė Semas, muziką dainavo vokalistė Neda Malūnavičiūtė, pagal choreografės Indrės Puišytės sugalvotą judesio piešinį sukosi Alytaus miesto teatro aktoriai, „Aušrinės“ šokėjai, fakyrai Kundrotai.
„Šiurpės“ tapo vienu iš nedaugelio mėginimų Alytuje sukurti ir po atviru dangumi pristatyti miuziklo tipo kūrinį. Pirmąjį reginį, roko operą „Žuviaganys“, 2004-ųjų vasarą alytiškiai galėjo matyti prie Alytaus piliakalnio. Tiek tuometį „Žuviaganį“, kuriam muziką sukūrė Rokas Radzevičius, tiek „Šiurpes“, režisavo tas pats teatro kūrėjas, režisierius Albertas Vidžiūnas. Fejeriją jam padėjo režisuoti Alma Purvinytė.
Originalų reginį Dailidėje pradėjo smuikininko Zbignievo Levickio ir gitaristo Aurelijaus Globio įžanga, o vainikavo lazeriai ir fejerverkai.
NUOTRAUKOS PRIEŠ PAT REGINĮ
Susijęstraipsniai
